Mano Gargždai



Prezidento rinkimai 2024. Antrajame ture susikaus Nausėda ir Šimonytė

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. VRK nuotr. Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. VRK nuotr.

Lietuvoje baigėsi pirmasis 2024 metų Prezidento rinkimų turas, išsiskyręs neįtikėtai dideliu rinkėjų aktyvumu. Kartu vyko ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Šiemet šalies prezidento rinkimuose dalyvavo 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis ir Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis bei Eduardas Vaitkus.

 

Pirmadienį, 6 val. ryto, suskaičiavus rezultatus iš visų 1895 apylinkių, paaiškėjo, kad į antrąjį rinkimų turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 44,54 proc. ir 19,94 proc. rinkėjų balsų. Trečias liko savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlęs I. Vėgėlė, laikytas vienu iš labiausiai galimų G. Nausėdos varžovų antrajame prezidento rinkimų ture. Jam atiteko 12,47 proc. rinkėjų balsų.

Tad šiemet pasikartojo praėjusių 2019 metų prezidento rinkimų scenarijus, kai į antrąjį rinkimų turą irgi iškopė G. Nausėda ir I. Šimonytė. Tiesa, tuo metu pirmojo turo rinkimų rezultatai I. Šimonytei buvo šiek tiek palankesni nei G. Nausėdai.

 

Rekordinis rinkėjų aktyvumas

Šie 2024 metų prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo išsiskyrė neįtikėtinai dideliu rinkėjų aktyvumu, nustebinusiu netgi politologus.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų. Tai – didžiausias rinkėjų aktyvumas per Prezidento rinkimus per daugiau negu du dešimtmečius. Gana aktyvūs rinkėjai buvo ir 2019 metų pirmojo turo metu, kuomet balsavo 57,37 proc. Tais metais, kaip ir šiemet, daugiausia balsų surinko ir į antrąjį turą pateko G. Nausėda ir I. Šimonytė, atitinkamai surinkę 30,94 ir 31,31 proc. balsų, o trečias liko Saulius Skvernelis, gavęs 19,58 proc. balsų.

Pasak politologų, egzistuoja kelios tokio didžiulio rinkėjų aktyvumo priežastys.

„Manau, yra šioks toks kartų efektas. Nors jaunimas vis tiek pasyviausiai (iš visų amžiaus grupių rinkėjų) balsuoja, bet jauni žmonės per rinkimus dabar linkę aktyviau balsuoti rinkimuose nei prieš trisdešimt metų“, – portalui Delfi sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.

Taip pat politologas mano, kad į rinkimus žmones galėjo pritraukti ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. Šią galimą rinkėjų aktyvumo priežastį nurodė ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas.

Dar viena galima priežastis, anot M. Jastramskio, kad dėl pandemijos Lietuvoje jau kurį laiką nebuvo tokių rinkimų, – rinkimai į Seimą vyko karantino sąlygomis. Savivaldos rinkimai yra lokalūs.

„Juo labiau prezidento rinkimai įdomūs tuo, kad renkame valstybės vadovą ir balsuojame už asmenį“, – pastebėjo M. Jastramskis.

I. Kalpokas atkreipė dėmesį į tai, kad rinkėjus galėjo paskatinti ir tai, jog kampanijai einant į pabaigą išryškėjo vertybiniai skirtumai, tarp kandidatų įvyko poliarizacija.

„Iki debatų kalbėjome, kad kampanija buvo gana nuobodi, o dabar matyti, kad yra iš ko rinktis“, – sakė I. Kalpokas.

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė specialioje Delfi rinkimams skirtoje laidoje „Prezidento rinkimai 2024“ sakė, kad jai kilo klausimas, kas taip sugebėjo savo rinkėjus mobilizuoti.

Politologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiek tiek keičiasi mūsų rinkėjų struktūra.

„Rinkėjų skaičius, palyginti su 2019–2020 m., gerokai sumažėjęs – apie 80 tūkst. su viršumi rinkėjų dabar yra mažiau. Tai reiškia, kad šiek tiek pasikeitusi struktūra“, – kalbėjo politologė.

Ji svarstė, kad net ir oras galėjo padėti, jis buvo idealus dalyvauti rinkimuose, nes „piknikui per šalta, bet lietus dar nelyja“.

 

Rinkimuose nestigo staigmenų

Remiantis VRK duomenimis, pirmą vietą šiame prezidento rinkimų ture išsikovojo Gitanas Nausėda, surinkęs 44,54 proc. nuo galiojančių biuletenių. Ingrida Šimonytė liko antroje vietoje su 19,94 proc. Trečiasis Ignas Vėgėlė su 12,47 proc., ketvirtasis Remigijus Žemaitaitis – 9,35 proc., penktasis Eduardas Vaitkus – 7,38 proc., šeštasis Dainius Žalimas – 3,57 proc., septintasis Andrius Mazuronis – 1,39 proc., o aštuntoje vietoje Giedrimas Jeglinskas, gavęs 1,36 proc. balsų.

Jau prieš rinkimus prognozuota, kad iš aštuonių galimų kandidatų daugiausia rinkėjų simpatijų pelnys trys: dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir savarankiškai išsikėlęs Ignas Vėgėlė.

Tiesa, pradėjus plaukti pirmiesiems rinkimų duomenims, laukė ir staigmena. Štai 21.30 val. duomenimis, kai iš 1895 apylinkių rezultatus buvo pateikusi 531 apylinkė, antras buvo Remigijus Žemaitaitis, o trečias – Ignas Vėgėlė.

Paaiškėjo, kad rinkimuose netikėtai gerai sekėsi ir savarankiškai išsikėlusiam Eduardui Vaitkui, kuris laimėjo Visagine ir Šalčininkuose, kaip parodė ten suskaičiuoti rinkėjų balsai. Visagine E. Vaitkus surinko 38,31 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių, Šalčininkų rajone – 39,91 proc., antroje vietoje palikęs G. Nausėdą. Vilniaus rajone E. Vaitkus liko antras, surinkęs 19,69 proc. balsų ir nusileidęs G. Nausėdai.

Kaip specialioje Delfi laidoje „Prezidento rinkimai 2024“ kalbėjo ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris, būtent I. Vėgėlė, R. Žemaitatis ir E. Vaitkus buvo tie trys kandidatai, kuriuos jam buvo įdomiausia stebėti rinkimuose. Anot apžvalgininko, jau prieš rinkimus buvo aišku, kad rinkėjų parama jiems bus gerokai didesnė, nei rodė apklausos. Esą šiems kandidatams padėjo tai, kad savojo kandidato nekėlė socialdemokratai.

 

Vilniečiai balsavo kitaip

Ir nors G. Nausėda užtikrintai pateko į antrąjį turą, pradėjus plaukti rezultatams iš Vilniaus miesto rinkiminių apylinkių, paaiškėjo, kad vis daugiau balsų sostinėje atitenka jo artimiausiai varžovei I. Šimonytei.

Vilniečiai I. Šimonytei atidavė 35,28 proc. balsų, o G. Nausėdai – 32,19 proc. Trečias Vilniuje liko I. Vėgėlė, gavęs 11,04 proc. sostinės gyventojų balsų, o ketvirtas E. Vaitkus, už kurį balsavo 8,72 proc. Vilniaus rinkėjų.

Toliau Vilniaus miesto savivaldybėje pagal rinkėjų simpatijas rikiuojasi D. Žalimas (gavęs 5,32 proc. balsų), R. Žemaitaitis (4,6 proc. balsų), G. Jeglinskas (1,43 proc. balsų) ir A. Mazuronis (1,41 proc. balsų).

I. Šimonytei daugiau nei G. Nausėdai balsų atiteko ir Neringos savivaldybėje esančioje Pušų apylinkėje, kur dalyvavo 631 rinkėjas, o negaliojančių biuletenių buvo 2. Bet duomenys iš kitų dviejų šios mažiausios šalyje savivaldybės rinkimų apylinkių nulėmė G. Nausėdos pergalę Neringoje.

Mažiausiai šiuose rinkimuose rinkėjų palaikymo sulaukęs kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas teigė pralaimėjęs nesijaučiantis.

„Nemanau, kad tai yra pralaimėjimas. Partija buvo matoma, partijos linija per mano komunikaciją irgi yra aiški“, – žurnalistams štabe teigė G. Jeglinskas.

 

Pritrūko biuletenių ir įvyko avarija

Rinkimuose netrūko ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, dėl didesnio nei įprastai rinkėjų aktyvumo kai kuriose Kauno rajono rinkimų apylinkėse pristigo rinkiminių biuletenių – jų teko skolintis iš gretimų apylinkių ar net vežtis iš Jurbarko.

Kandidatui I. Vėgėlei užkliuvo „Laisvės TV“ ir „Sienos“ tyrimas apie jo šeimos verslą. Pasak jo, šis tyrimas galėjo padaryti neigiamą įtaką už jį balsuoti ketinusiems rinkėjams. Dėl šio tyrimo I. Vėgėlė žadėjo kreiptis į teismą.

Rinkimuose neapsieita ir be nelaimių. Rinkimų vakarą, kiek po 22 val., automobilis „Lexus“, kuriuo važiavo kandidatas G. Jeglinskas su dar keliais partijos „Vardan Lietuvos“ nariais, pateko į avariją – į politiko automobilį įvažiavo taksi. Laimė, kaip patikino portalą Delfi politikas, jis, ir visi kartu vykę jo komandos nariai yra sveiki.

O kandidatas į prezidentus E. Vaitkus kreipėsi į VRK, dėl, pasak jo, šiurkščių rinkimų pažeidimų išankstinio balsavimo metu. Politikas atkreipia dėmesį, jog balsuojant iš anksto, rinkėjui automatiškai yra išduodamas prezidento rinkimų, tiek referendumo dėl dvigubos pilietybės biuleteniai. E. Vaitkus tvirtino, kad taip pažeidžiama rinkėjo teisė pasirinkti, kuriame balsavime jis nori dalyvauti.

„Tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai šiurkščiai pažeidžiama rinkėjų teisė pasirinkti, ar rinkėjui dalyvauti, ar nedalyvauti šiose skirtingose politinėse kampanijose. Rinkėjas turi ir pasirinkimo teisę kiekvienoje šių politinių kampanijų dalyvauti ar nedalyvauti, o VRK nustatyta balsavimo biuletenių išdavimo rinkėjams tvarka (...) pažeidžia šią konstitucinę rinkėjų teisę, priverčiant rinkėją būtinai dalyvauti abiejose politinėse kampanijose“, – tvirtino jis.

 

VRK išankstiniais duomenimis, referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko

Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 59, 02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73, 94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Tam, kad pakeitimai būtų priimti, būtina, jog siūlymą palaikytų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.

ELTA primena, kad referendumo biuletenyje buvo siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 259 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,