Lapkričio 23 dieną Panevėžyje, Viliaus Variakojo sporto komplekse, vyko U14 ir M14 grupių komandinės Lietuvos greitųjų šachmatų bei „Žaibo“ pirmenybės. Greitųjų šachmatų čempionate U14 grupėje Klaipėdos rajono sporto centro komanda tapo čempionais.

   Kovoti susirinko 14 komandų iš visos Lietuvos, daugiausiai iš šachmatų grupes turinčių sporto centrų. Mūsų komandoje į varžybas vyko bemaž patys stipriausi, lankantys meistriškumo grupes. Trūko tik pasaulio čempionate šiuo metu esančios Auksės Zonytės. Siekiant surinkti visus geriausius, būta nemažai darbo. Vėjas Čepauskas paskutinę savaitę praleido ligoninėje, buvo paleistas tik prieš pat išvykimą. Paskutinėmis dienomis sirguliavo Šarūnas Juknius, tačiau ir jį pavyko „pastatyti ant kojų“. Ačiū vaikų artimiesiems, kurie visu rimtumu pažiūrėjo į galimai artėjančią istorinę pergalę. Auksės vietą užpildė Nojus Semenauskas, pastaruoju metu demonstruojantis neblogą žaidimą. Komandos kapitono Dominyko Kušlikio sportine forma abejoti nereikia, jis 2023 metais rajono suaugusiųjų šachmatų pirmenybėse sugebėjo iškovoti trečiąją vietą, o ir šiemet yra realus pretendentas į medalius. Ypač geroje formoje pastaruoju metu yra Šarūnas Juknius bei Vėjas Čepauskas. Kad Matas Valaika gali gerai sužaisti, irgi neabejojome. Reikia pridurti, kad trys šios komandos nariai (Dominykas, Šarūnas ir Vėjas) šiais metais kovoja rajono pirmoje lygoje, o jei Matas nebūtų praleidęs savo eilės, į lygą būtų susirinkusi bemaž visa U14 komanda.Tai tokiu parengtumo lygiu snieguotu keliu ankstų rytą pajudėjome į čempionatą.

     Iš pradžių vyko greitųjų šachmatų čempionatas. Kol dar nepavargę, čia turime kuo geriau pasirodyti. Starte įtikinamais rezultatais iš eilės įveikiamos trys gerai suformuotos komandos iš Ukmergės SC (4,5:0,5), Vilniaus „Sigma SVJC“ (4:1) ir Kauno SM „Gaja-2“ (3,5:1,5) mokyklų. Liko du turai, su pačiais pajėgiausiais. Ir čia mūsiškiai nesudreba. Nuolat per pertraukas pasitardami, prie lentų atidžiai stebėdami situaciją, jie įveikia savo varžovus – Vilniaus šachmatų mokyklą „Šachmatų erdvės“ rezultatu 3,5:1,5 bei Kauno SM „Gaja-1“ rezultatu 3:2 - ir puola sveikinti vienas kitą. Paskutinis tašką komandinei pergalei, kaip ir pridera, padėjo komandos kapitonas Dominykas Kušlikis, sužaisdamas lygiomis su aukštą reitingą turėjusiu varžovu, nors lemiamo mačo likimas buvo nuspręstas, ką tik Vėjui Čepauskui sužaidus partiją lygiomis ir kitose partijose surinkus reikiamą kiekį taškų. Teisėjaudamas kitame salės gale jau iš tolo matau, kad mūsiškiai šokinėja iš džiaugsmo ir sveikina vienas kitą. Tik tada supratau, kad mes – čempionai!

   Taigi, istorija vėl perrašyta. Tai penktasis mūsų jaunųjų šachmatininkų komandų medalių komplektas per visą mokyklos istoriją, ir pirmas auksinis. Čempionais tapo: Dominykas Kušlikis (kapitonas), Šarūnas Juknius, Vėjas Čepauskas, Matas Valaika, Nojus Semenauskas. Dominyko indėlis prie pirmos lentos – 3,5 taško iš 5 galimų, Šarūno (antra lenta) – 4,5 taško, Vėjo (trečia lenta) – 4 taškai, Mato (ketvirta lenta) – 4 taškai, Nojaus (penkta lenta) – 2,5 taško.

     Po to vyko Lietuvos U14 „Žaibo“ čempionatas. Tarp čempionatų – trumpa pertrauka, per kurią ne visi suspėjo ir pasistiprinti, užkąsti, taip pat ir mūsiškiai. Jau matau, kad žaidimas bus nebe toks. Pakeitimų nedarome, gerai žaidusiai komandai reikia leisti tęsti pradėtą darbą... Pirmos dvi pergalės pasiektos vienodais rezultatais 4:1 prieš Ukmergės ir Vilniaus „Sigma SVJC“. Trečiame ture lygiosios 2,5:2,5 su Vilkaviškiu, ketvirtame – pergalė 4:1 prieš Vilniaus KŠS. Atrodo, viskas tvarkoje, reikia paskutiniame ture bet kokiu rezultatu įveikti visus triuškinančius Vilniaus „Šachmatų erdvės“ šachmatininkus ir eiti pasiimti dar vienų aukso medalių. Problema buvo tik tokia, kad pralaimėję mačą, pagal papildomus rodiklius atrodo liktume tik ketvirti, o lygiųjų atveju – būtume treti (čia įtakos turėjo lygiosios su Vilkaviškiu ir prarasti keli taškai prie lentų). Taip jau susiklostė turnyrinė situacija, nieko čia nepakeisi. Mačo pradžia nežadėjo nieko blogo, tradiciškai laimi Vėjas Čepauskas (jis „Žaibe“ pelnė 5 taškus iš tiek pat galimų, o per abu čempionatus – net 9 taškus iš 10 galimų!). Ir čia įvyko tai, ko labiausiai nemėgsta treneriai – vienas po kito, visi lyg susitarę mūsiškiai „nusižaidė“ ir partijas pralaimėjo. Taigi, pralaimėjome ir medalių dalybose, pagal papildomus rodiklius likome ketvirti.

   Toks šaltas dušas gal kiek ir apkartino vos prieš tris valandas iškovotų aukso medalių spindesį, bet nuotaika liko puiki. Nėra ko čia sriūbauti. Reikia pripažinti, diena buvo sunki, ne visi vienodai atlaikė tempą, o ir konkurencija buvo didžiulė. Tradiciškai sakau – vaikinai pasirodė aukščiausiu lygiu, užkėlė kartelę kaip reikiant, bus kitiems į ką orientuotis. Ačiū visiems prisidėjusiems prie šio puikaus pasirodymo, neišskiriant nė vieno asmeniškai. Visi darė viską, kad mes tenai būtume ir nugalėtume.

Zigmo Bitino nuotraukos: