Žemaičių kalba išgyvena didelį pakilimą. Daromi dideli žingsniai, kad ši kalba būtų pripažinta, gyva ir perduodama jaunajai kartai. 2024-ieji Klaipėdos rajone paskelbti Žemaitiško rašto metais. Kadangi gyvename Žemaitijoje, būtina moksleivius sudominti ir pamokyti žemaitiškai rašyti bei kalbėti.

Mokykloje buvo vykdomos Klaipėdos r. savivaldybės iš dalies finansuojamo etnoprojekto „Žemaitiu rokunda“ veiklos. Šio projekto metu šiuolaikinėmis ir patraukliomis priemonėmis, edukacijomis buvo siekiama supažindinti mokinius su Žemaitijos krašto istorija, atributika, tarme, raštu ir tautosaka. Didelis dėmesys edukacijų metu buvo skiriamas žemaitiškam raštui.

1–10 klasių mokiniai dalyvavo edukacijose: „Mokomės rašyti žemaitiškai“, „Žemaitijos istorija ir simbolika“, „Žemaičių raštas etninėje kultūroje“ ir „Raidynas medžio raižinių atspauduose“. Jie buvo mokomi žemaitiškos rašybos, tarmiškų žodžių reikšmių ir vietos kalbos subtilybių. Taip pat mokiniai vyko į Žemaitės memorialinį muziejų (Bukantės dvarą), kur rašė žąsies plunksna. Mokykloje svečiavosi kalbininkas Juozas Pabrėža, kuris pristatė žemaitišką knygos „Mažasis princas“ versiją, leisdamas mokiniams naujai atrasti gerai žinomą literatūros kūrinį per žemaitišką skambesį.

Penktadienį visa diena buvo skirta Žemaitijai. Pradinių klasių mokiniai dalyvavo žemaitiškų dainų ir poezijos rytmetyje, kur dainavo, skaitė poeziją ir prisiminė protėvių palikimą, kuris gyvuoja ir šiandien. Žemaičių kalba neįsivaizduojama ir be rašybos, todėl mokiniai mokėsi skaitymo ir žodžių reikšmių supratimo. Per pamokas buvo pabrėžiamas žemaitiškos kalbos grožis ir svarba, mokiniai gilinosi kokie žodžiai ir frazės yra būdingos Žemaitijai, susipažino su vietos kalbos ypatybėmis.

Dienos kulminacija tapo etnoprojekto baigiamasis renginys „Mona krašts – Žemaitėjė“. Jo metu Vėžaičių mokyklos bendruomenė mėgavosi žemaitiškomis dainomis, šokiais ir pasakojimais, dar kartą įrodžiusiais, kad Žemaitijos tradicijos išlieka gyvos ir reikšmingos.

„Džiugu, kad mokiniai turėjo puikią galimybę daugiau sužinoti apie Žemaitiją. Jie buvo skatinami domėtis savo tautos praeitimi, tradicijomis, sekti protėvių pėdsakais ir saugoti šį palikimą,“ – sakė projekto vadovė mokytoja Lina Lapinskienė.

Šios veiklos parodė, kaip svarbu puoselėti žemaitišką kalbą, istoriją ir tradicijas, perduodant jas jaunajai kartai.