Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žaliosios energetikos link – tai strateginė iniciatyva, pritraukianti milžiniškas investicijas, kurios turės teigiamą efektą visam regionui ir taip pat Klaipėdos krašto verslams ir uostų plėtrai suteiks galimybę įsilieti į globalias tiekimo grandines, pritraukti tarptautines investicijas.

Baltijos jūros vėjo parkai – ambicinga galimybė vietos verslams

Planuojamas jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje – vienas ambicingiausių atsinaujinančios energetikos projektų Lietuvoje. Vienas pirmųjų šio tipo projektų – „Curonian Nord“, kurį plėtoja tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Šis parkas, kuris sieks iki 700 megavatų (MW) įrengtosios galios, ne tik sustiprins Lietuvos energetinį saugumą, bet ir taps svarbiu ekonomikos varikliu. Jis skatins naujų darbo vietų Klaipėdos krašte kūrimą, technologinę pažangą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Tokie projektai kaip vėjo parkai Danijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje jau įrodė, kad jūrinio vėjo elektrinės gali tapti ekonominiu regiono varikliu. Jos pritraukia investicijas, kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir stiprina vietos verslus. Lietuva turi galimybę pasinaudoti šia patirtimi ir išnaudoti Baltijos jūros potencialą. Be to, užsienio įmonės aktyviai ieško patikimų partnerių vietos rinkose. Tai suteikia Lietuvos verslams progą užmegzti strateginius ryšius bei pasinaudoti naujais užsienio rinkų užsakymais.

Plėtojami jūrinio vėjo parkai taip pat atveria naujas galimybes Klaipėdos krašto verslams veikti įvairiose srityse, įskaitant logistiką, infrastruktūros kūrimą, specializuotų laivų paslaugas, inžinerinius sprendimus bei techninę priežiūrą, o tai padės kurti naujas darbo vietas ir rengti specialistus. Vėjo energetikos plėtra aprėps platų profesijų spektrą: inžinierius, statybos ir logistikos specialistus, techninės priežiūros bei skaitmeninių sprendimų kūrėjus. Tai ne tik skatins darbo vietų kūrimą, bet ir stiprins bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis bei mokymų programų plėtrą.

„Lietuva siekia tapti pirmąja Baltijos šalimi, turinčia veikiantį jūrinio vėjo elektrinių parką. Tačiau šio energetikos projekto sėkmė priklauso nuo daugybės suinteresuotųjų šalių – siekiame, kad kiekviena iš jų išvystų galimybę įsitraukti į žaliosios energetikos transformaciją ir prisidėtų prie pokyčių“, – teigė Eglė Mikalauskienė, „Ignitis renewables“ jūrinio uosto komercijos vadovė.

Pasak jos, bendradarbiavimas su suinteresuota Klaipėdos krašto bendruomene ir verslais yra įmonės prioritetas – norima ne tik plėtoti šį projektą, bet ir užtikrinti, kad regiono gyventojai bei verslai pajustų jo naudą. „Didžiausias netiesioginis poveikis šalies BVP teks elektros įrangos, mechanizmų, metalo, statybų industrijoms, taip pat nemaža dalis teks inžinerijos, krovos, sandėliavimo paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriams. Numatoma, jog projekto metu bus pritrauktos kelių mlrd. eurų privačios investicijos“, – sakė E. Mikalauskienė.

Uostų plėtros vaidmuo

Efektyvaus jūrinės vėjo energetikos vystymo užtikrinimui uostų ir laivų infrastruktūros plėtra Lietuvoje yra būtina. Klaipėdos regionas, savivaldybės ir verslo sektorius jau dabar aktyviai dirba plėsdami uostus, kad jie taptų ne tik patrauklūs turizmui bei laivybai, bet ir strategiškai svarbūs logistikos bei energetikos projektams. Klaipėdos ir Šventosios uostų modernizavimas bei naujų projektų, tokių kaip numatomas Karklės uosto projekto vystymas Baltijos jūroje leistų optimizuoti laivų judėjimą ir paslaugų teikimą jūrinės vėjo energetikos projektams.

„Uostai yra kritiškai svarbūs vystant jūrinę energetiką. Jie vaidina lemiamą vaidmenį vietinėje tiekimo grandinėje, logistikoje ir palaikomojoje aptarnavimo infrastruktūroje“, – pabrėžė „Ignitis renewables“ atstovė.

Uostų reikšmė neapsiriboja vien ekonominiu poveikiu – jų infrastruktūra yra esminė tiek logistikai, tiek saugumui. Jūrinio vėjo parko statybų ir veiklos metu uostai taps reikšmingais centrais, kuriuose susitelks investicijos, naujos darbo vietos ir verslo galimybės. Priklausomai nuo to, kurie uostai bus įtraukti į projekto įgyvendinimą, būtent ten nuguls didžiausia ekonominė nauda – tiek statybų etape, tiek per visą daugelį metų trunkantį parko eksploatavimą.

Mažesni uostai taip pat atliks svarbų vaidmenį, prisidėdami prie vietos ekonomikos stiprinimo ir ilgalaikės bendruomenės gerovės. Šiuo aspektu itin svarbus pajūrio infrastruktūros tobulinimas, todėl džiaugiamės matydami, kad Palangos savivaldybė imasi svarbių iniciatyvų, ruošdama molų statybą, kad Šventosios uostas būtų prieinamas platesniam laivybos spektrui. Ateityje numatomas Klaipėdos rajono projektuojamas Karklės uostas taip pat galėtų tapti dar vienu svarbiu elementu prisidedant prie vystomo jūrinio vėjo elektrinių parko aptarnavimo.

Tuo tarpu Klaipėdos jūrų uosto direkcijos pastangos plėsti uosto veiklos galimybes ir pritaikyti infrastruktūrą jūrinių parkų statybos poreikiams ne tik sustiprins Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, pozicijas, bet ir atvers naujas uosto plėtros perspektyvas bei glaudesnę integraciją į atsinaujinančios energetikos sektorių.

Strateginis Lietuvos žingsnis globaliame ir Klaipėdos krašto kontekste

Jūrinio vėjo elektrinių plėtra yra daugiau nei žingsnis energetikos srityje – tai nauja Lietuvos ekonomikos vizija, siekianti tvarumo, inovatyvumo ir stipresnės integracijos į pasaulines rinkas. Šie projektai ne tik didins Lietuvos pajūrio verslų konkurencingumą ir prisidės prie uostų infrastruktūros vystymo, bet ir kurs naujas galimybes Klaipėdos krašto gyventojams, stiprinant šalies, kaip žaliosios energetikos ir inovacijų lyderės įvaizdį.

„Šis projektas – tai galimybė Klaipėdos kraštui ir visam regionui augti bei stiprėti. Jis sukurs naujas darbo vietas, atvers perspektyvas vietos verslams ir sustiprins viso regiono ekonomiką. Mes kalbame apie realią naudą žmonėms – nuo jaunų specialistų, kurie čia matys savo ateitį, iki vietos verslininkų, galinčių plėsti veiklą. Tai reiškia, kad mūsų uostas, miestas ir visas Klaipėdos regionas taps dar patrauklesni tiek čia gyvenantiems žmonėms, tiek svečiams. Svarbu, kad tokie projektai būtų ne tik idėja, bet ir žinia, kuo šis naujas potencialas būtų ekonomiškai pagrįstas mūsų valstybės piliečiams“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Ši ir kitos su jūriniais projektais susijusios temos bus išsamiai aptartos bei plėtojamos, praėjusių metų pradžioje sėkmingai įvykusios konferencijos „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ tęsinyje – „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“ konferencijoje, kuri vyks vasario 14 d. Klaipėdoje. Renginyje dalyvaus Vyriausybės atstovai, pajūrio savivaldybių merai, verslo lyderiai bei ekspertai. Daugiau informacijos ir registracija – svetainėje jurinispotencialas.lt.