Pagaliau pajutome, kad dienos ilgėja, o naktys trumpėja. Tai reiškia, kad netrukus turėsime pereiti prie vasaros laiko, kai suksime laikrodžių rodykles viena valanda į priekį. Tai darysime naktį iš šeštadienio kovo 29 d. į sekmadienį kovo 30 d.

Spalio mėnesį perėjus prie žiemos laiko, netrukus vėl reikės pereiti prie vasaros laiko. Praktiškai paskutinį kovo savaitgalį miegosime viena valanda trumpiau.

Taigi, naktį iš šeštadienio 2025 m. kovo 29 d. į sekmadienį, kovo 30 d., antrą valandą nakties, iš tikrųjų bus trys valandos. Turėsime savo laikrodžių rodykles ir laikrodžius pasukti į priekį viena valanda.

Gera žinia ta, kad išmanieji telefonai ir kompiuteriai šiuo atnaujinimu pasirūpins automatiškai.

Daugeliui šis pokytis gali sukelti painiavos ir nemažai klausimų: 2019 m. Europos Sąjungos (ES) narės nubalsavo už tai, kad visose ES šalyse būtų panaikintas laiko keitimas. Po to buvome priversti manyti, kad kiekvienas perėjimas prie vasaros ar žiemos laiko gali būti paskutinis.

Priminsime, kad 2018 m. rugsėjį Europos Komisija (EK) pasiūlė 2021 m. visiems laikams sustabdyti šešių mėnesių laiko keitimą. 84 proc. europiečių balsavo už šios sistemos panaikinimą. Tačiau EK paliko kiekvienai valstybei narei pačiai nuspręsti, ar palikti žiemos, ar vasaros laiką.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau kaip 59 proc. balsavusiųjų pasisakė už vasaros laiko išsaugojimą. Didžioji dalis lietuvių taip pat linko prie minties, kad šviesesni vakarai jiems būtų priimtinesni, nei rytai. Tada kiekviena valstybė narė turėjo priimti sprendimą iki 2020 m. balandžio 1 d.

Tačiau dėl Covid-19 krizės šis klausimas vis dar nebuvo išspręstas, todėl iš pradžių planuota laiko keitimo pabaiga 2021 m. buvo atidėta. Užsitęsusi pandemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje šį klausimą galutinai nustūmė į politinės darbotvarkės paraštes.

Norint pagaliau išspręsti laiko keitimo klausimą, visos ES šalys turi suderinti savo pasirinktą laiką, kad būtų išvengta pernelyg didelių laiko skirtumų.

Kad 27 valstybės narės pasiektų susitarimą greičiausiai teks ilgai diskutuoti. Juo labiau, kad kai kurios pietinės šalys nesutinka nutraukti laiko keitimo. Prancūzija planuoja ir toliau kas šešis mėnesius keisti laiką iš žiemos į vasaros.

Kadangi Lietuvos Susisiekimo ministerija dalyvauja ES Tarybos posėdžiuose, „Delfi“ dar 2024 m. spalį, prieš įvedant žiemos laiką, pasidomėjo, ar jau buvo sugrįžta prie šio klausimo. Paaiškėjo, kad jis nebėra prioritetas. „Šiuo metu klausimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo nėra aptarinėjimas. Matyti, kad tai nėra prioritetinis klausimas Europos Sąjungoje, todėl sunku pasakyti, kada visos šalys atsisakytų bendro laiko sukiojimo“, – „Delfi“ tąkart nurodė Susisiekimo ministerijos atstovai.

Galios iki spalio pabaigos

2025 m. pereisime prie žiemos laiko spalio 26 dieną. Tą dieną laikrodžiai bus sugrąžinti viena valanda atgal, t. y. nuo 4:00 val. persukama į 3:00 val. ir taip tarsi „sutaupoma“ 1 valanda.

Tie, kurie palaiko laiko sukiojimą, tikina, kad perėjimas prie vasaros laiko sumažina energijos suvartojimą, kadangi ilgesnis dienos šviesos periodas mažina poreikį dirbtinei apšvietimui. Perkeldami laiką pavasarį – žmonės gali ilgiau mėgautis natūralia šviesa, o tai lemia mažesnį elektros energijos vartojimą.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje ES, vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus. Dar 1980 metais visos ES valstybės narės nutarė, kad du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – šalyse būtų persukamos laikrodžio rodyklės viena valanda.

Sprendimas buvo grindžiamas esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Tačiau laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontraversiškas diskusijas.

2018 metais EK vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.