Balandžio 10–11 d. Gargžduose vykęs tarptautinis projektas „Kultūros šaknys muziejuje“ sujungė muziejininkus, edukatorius ir kultūros specialistus iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos. Dviejų dienų programa ne tik praturtino dalyvių profesines žinias, bet ir suteikė naujų idėjų, kaip muziejai gali aktualizuoti vietos istorijas bei stiprinti savo vaidmenį švietimo ir bendruomenių gyvenime.

Edukacijų diena

Pirmoji projekto diena buvo skirta edukacijoms – jos vyko keturiose Klaipėdos rajono mokyklose. Moksleiviai dalyvavo patyriminėse veiklose, kurias vedė Lietuvos, Latvijos ir Švedijos muziejų edukatoriai – nuo cianotipijos dirbtuvių ir Kuržemės kostiumo pristatymo iki virtualaus turo po Macikų lagerį ar sodybos modelio konstravimo. Dieną vainikavo kūrybinės dirbtuvės Gargždų krašto muziejuje, moderuojamos edukacijos ekspertės Vidos Narveišytės. Jose diskutuota apie kultūrinės edukacijos iššūkius ir bendradarbiavimo galimybes.

Konferencija apie muziejų vaidmenį šiandien

Balandžio 11 d. kino teatre „Minija“ vykusi konferencija subūrė gausų būrį dalyvių. Muziejų, edukacijos ir kultūros ekspertai iš trijų šalių skaitė pranešimus apie muziejų misijos kaitą, tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, edukacinius metodus bei muziejų į(si)tvirtinimą švietimo sistemoje.

Konferencijoje kalbėjo Zigmas Kalesinskas, Sigita Bučnytė, Adam Norman, Agrita Ozola, Milda Kontrimė ir Irena Vaitkevičienė – kiekvienas jų pasidalino įžvalgomis ir įkvepiančiais pavyzdžiais iš savo institucijų praktikos. Tai buvo puiki galimybė muziejų bendruomenei dalintis patirtimi ir teigiamomis praktikomis, kurios padeda plėsti muziejų patrauklumą įvairioms auditorijoms.

Projektas – ne pabaiga, o pradžia

Projektas „Kultūros šaknys muziejuje“, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Klaipėdos rajono savivaldybės, tampa prasmingu bendradarbiavimo pavyzdžiu, kurio pagrindinis tikslas – dalintis patirtimi, stiprinti profesinius ryšius ir įgalinti naujų edukacinių krypčių atsiradimą muziejinėje veikloje. Jis skatina permąstyti muziejų vaidmenį švietimo sistemoje, jų santykį su bendruomenėmis ir reagavimą į kintančius lankytojų lūkesčius. Tikimasi, kad šios diskusijos ir įžvalgos taps paskata ir kitoms Lietuvos muziejų bendruomenėms ieškoti naujų būdų, kaip per kultūrą kalbėtis su savo auditorijomis ir aktualizuoti vietos istorijas šiuolaikiniame kontekste.