Pastaruoju metu vėl imta aktyviau kalbėti apie didelę trauką į jūrą, keliančią pavojų besimaudantiems žmonėms. Ko gero, pravartu dar kartą atkreipti dėmesį į šį reiškinį, kad žmonės jūroje nesijaustų kaip ežere. Ką apie tai mano mokslininkai?

Pasak VE.lt, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos grupės vadovas dr. Gintautas Žilinskas aiškino, kad ši trauka susijusi su susidarančiomis protrūkio srovėmis. Tose vietose, kur jos susidaro, smėlis yra labiausiai išplaunamas. Gelbėtojai tokias vietas vadina „duobėmis“.

Mokslininkas prisiminė, kad rašydamas disertaciją pats tyrinėjo šias sroves – plaukdavo jomis, matuodavo judėjimo laiką. Anot jo, srovių greitis būna labai didelis, prieš jas paplaukti sudėtinga. Ypač pavojinga, kai vanduo šaltas – žmogų apima panika, prasideda traukuliai, o srovė neša kūną į jūrą.

Protrūkio srovės apima neilgas kranto atkarpas, bet jų formavimosi vietose išplaunama daug smėlio. Bene ryškiausias pavyzdys – Pirmoji Melnragė, pietinėje centrinio tako pusėje, kur audrų metu jos dažnai susidaro. Pasak G. Žilinsko, prie uosto vyksta cirkuliacija: esant vakarų vėjui srovės teka priešingomis kryptimis ir susiduria, todėl susiformuoja pavojingi ratilai.

Audrų metu vandens prinešama prie kranto, susidaro banginė patvanka. Kur yra iškyšuliai, vandens lygis pakyla, o įlankėlėse – nukrenta, todėl vanduo ima tekėti ten, kur žemiau, ir susiformuoja srovės.

Pasak mokslininko, šios srovės yra pulsuojančios ir nebūna ištisinės – jos gali kartotis kas 2–3 arba kas 10–15 minučių. Tai pavojinga, nes žmonės maudosi tarsi saugiai, o srovė gali atsirasti staiga.

G. Žilinskas prisiminė ir tragišką atvejį – prieš du dešimtmečius jis pats ištraukė Nidoje nuskendusio Maskvos M. V. Lomonosovo universiteto profesoriaus kūną. Pastarasis daugelį metų maudydavosi toje pačioje vietoje, tačiau vienais metais pateko į protrūkio srovę.

Dažniausiai šios srovės susiformuoja audrai kylant arba rimstant. Kai audra įsisiautėja, jų tikimybė sumažėja. Pasak mokslininko, taip nutinka visame pasaulyje, kur yra smėlėti krantai, bet kartais – ir ten, kur jų nėra. „Esu patekęs į tokią srovę ir Kroatijoje. Pas mus netoli nuneša į jūrą, o ten nunešė gal pusantro kilometro“, – pasakojo G. Žilinskas.