Nors Lietuvoje įdarbintų užsieniečių srautas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, jie dažniau atvyksta į mūsų šalį laikinam darbui. Užimtumo tarnyba pirmąjį pusmetį išdavė 900 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą mūsų šalyje. Tai – net 2,2 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir didžiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus.

„Vasarą išauga darbuotojų poreikis, kurių trūkumą darbdaviai kompensuoja kviesdamiesi užsieniečius. Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procesas sezoniniam darbui – greitas, nes leidimas dirbti paprastai išduodamas per 7 darbo dienas, nebent atsiranda poreikis patikslinti gautą informaciją. Taip pat darbuotojams nekeliami kvalifikaciniai reikalavimai“, – pasakojo Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vyriausioji specialistė Galina Buivolenko. – Visgi išlieka tam tikri saugikliai, nes užsienietį galima įdarbinti tik neradus tinkamo darbuotojo Lietuvoje.“

Nauja tendencija – kasmet daugėja moterų, atvykstančių dirbti sezoninį darbą iš trečiųjų šalių. Praėjusiais metais pirmąjį pusmetį iš visų išduotų leidimų sezoniniam darbui joms buvo skirta 8 proc., o šiais metais – 13 proc. Jos dažniausiai atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano ar Kirgizijos ir dirbo virėjomis, pagalbinėmis augalinio ūkio darbuotojomis ar braškių augintojomis.

Visgi dominuojanti lytis išlieka vyrai. Jiems iki šių metų liepos 1 d. išduota 87 proc. leidimų dirbti sezoninį darbą.

Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių sezonui įsidarbino Kauno klientų aptarnavimo departamento teritorijoje (374). Toliau pagal išduotų leidimų skaičių rikiavosi Panevėžio (191), Klaipėdos (131), Šiaulių (119) ir Vilniaus (85) regionai.

Tarp gausiausių bendruomenių sezoninio darbo rinkoje tiek pernai, tiek šiemet daugiausiai buvo Vidurio Azijos piliečių. Daugiausiai – Tadžikistano (316 arba 35 proc.), Uzbekistano (265 arba 29 proc.), Kirgizijos (85 arba 9 proc.) ir Azerbaidžano (71 arba 8 proc.) gyventojai. Į Lietuvą atvyko dirbti užsieniečiai iš 19 trečiųjų šalių.

Palyginti su 2024 m. duomenimis, reikšmingai keitėsi atvykstančių geografinė kilmės šalis. Sąraše atsirado Ukraina, Moldova, Vietnamas, Filipinai, Argentina. Leidimų sezoniniam darbui neišduota Baltarusijos, Turkijos, Tanzanijos piliečiams, kurie pernai dirbo Lietuvoje.

Kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį, populiariausia profesija išliko kelininko. Jais mūsų šalyje galimybę įsidarbinti gavo 307 (34 proc. visų leidimų) trečiųjų šalių piliečiai. Virėjais įsidarbino 150, maisto produktų rūšiuotojais ir mėsos pusgaminių ruošėjais (po 75). Praėjusiais metais pirmąjį pusmetį daugiausiai leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams buvo išduota maisto pusgaminių ruošėjais – 36 proc.

Šiais metais profesijų spektras išsiplėtė – nuo 20 iki 29. Darbdaviams pernai dar nereikėjo braškių augintojų, betonuotojų, žuvies pusgaminių ruošėjų ir kitų profesijų atstovų.

Analizuojant sezoninių darbų rūšis, didžioji dalis leidimų išduota kelių ir automagistralių tiesimo srityje (322 arba 36 proc.), maisto produktų gamyboje (236 arba 26 proc.) ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų veiklą (196 arba 22 proc.) vykdantiems darbdaviams. Palyginti su 2024 m. dominavusia maisto gamyba, šiemet lyderio poziciją užėmė kelių tiesimo veikla.

2025 m. pirmąjį pusmetį dėl leidimų kreipėsi 82 įmonės (2024 m. pirmąjį pusmetį – 30). Daugiausiai leidimų išduota šalies įmonėms – „Biovela-Utenos mėsa“ (150), „Mezitora“ (136), „Globus Bemanning“ (41), „Krekenavos agrofirma“ ir „Amber Food“ (po 39).