70 kg sveriantis žmogus, neviršydamas dienos normos, galėtų suvartoti apie 4900 mg fosforo, kitaip tariant, apie kilogramą mėsos produktų, su juose esančiu didžiausiu leidžiamu fosfatų kiekiu (5000 mg/kg). Nors fosfatai gerina produkto išvaizdą ir prailgina galiojimo laiką, maisto priedas, žymimas „E" raide, kelia daug klausimų dėl ilgalaikio medžiagos poveikio žmogaus sveikatai. Dėl šios priežasties rūkytuose mėsos gaminiuose leidžiama naudoti tik ribotą kiekį fosfatų priedų, o iš kepimui paruoštų pusgaminių privalu visai juos pašalinti.

     Fosfatai dažnai naudojami kaip maisto priedai ir sutinkami tokiuose kasdien vartojamuose produktuose, kaip sūris, kava ar dešra. Tačiau pavojingiausi fosfatai dar visai neseniai buvo naudojami marinuotiems kiaulienos, vištienos, kalakutienos gaminiams, skirtiems kepti grilyje ar orkaitėje – vandenyje tirpstantys maisto priedai yra beveik 100 procentų įsisavinami organizmo. Fosfatus, dėl kurių poveikio sveikatai kyla nemažai diskusijų, galima atpažinti iš pilnų pavadinimų ar žymėjimo: E 338 (fosforo rūgštis), E 339 (natrio fosfatai), E 340 (kalio fosfatai), E 341 (kalcio fosfatai), E 343 (magnio fosfatai), E 450 (difosfatai), E 451 (trifosfatai), E 452 (polifosfatai).

     Europos Sąjungoje bei Lietuvoje įsigaliojo Europos komisijos Reglamentas 1129/2011 ir jo patikslinimas, kuriame nurodoma, kad fosfatų naudojimas mėsos pusgaminiuose – smarkiai ribojamas, o kepti paruoštuose pusgaminiuose – neleistinas. Žmonės skatinami atkreipti dėmesį į produkto pakuotę ir įsitikinti, kad mėsos pusgaminiuose nėra nei vieno fosfatų grupei priskiriamo maisto priedo, o gaminiuose (termiškai apdorotuose) jų kiekis neviršija leistinos normos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai teigia, kad šalutinis fosfatų poveikis, vartojant maistą, kurio sudėtyje fosfatų kiekis neviršija nustatytų leidžiamų didžiausių normų, žmogaus organizmui ar savijautai šiuo metu nėra užfiksuotas.

     Apie neigiamą fosfatų įtaką organizmui kalbos kyla vis dažniau: gausus šios medžiagos naudojimas gali pakenkti ne tik inkstų ligomis sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms. Organizme besikaupiančios fosfatų druskos slopina organizmo galimybes išvalyti kūną nuo jų pačių, o tai ilgainiui išsivysto į kraujagyslių ir širdies veiklos sutrikimus, kurie gali privesti prie neigiamų padarinių sveikatai – padidėjusio insulto ir infarkto tikimybės.

     Abejonių dėl fosfatų naudojimo maisto gamybos procese neslepia ir gamintojai: „Nelaukdami papildomo sprendimo, kuriame bus patikslintas draudžiamų fosfatų bei leistino jų kiekio sąrašas iš Europos Sąjungos, jau prieš kurį laiką nusprendėme atsisakyti šių maisto priedų ir nebenaudoti jų vištienos pusgaminiuose, o rūkytuose gaminiuose palikti tik mažiausią įmanomą leistinų ir sveikatai nekenksmingų fosfatų kiekį. Tai padaryti pastūmėjo nežinomas fosfatų poveikis sveikatai ir neaiški šių maisto priedų ateitis", – teigia fosfatų savo vištienos pusgaminių gamybos procese atsisakiusių „KG Group" paukštynų Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Danguolė Velavičienė.

     Pasak paukštynų atstovės, tam, kad iki šiol naudoti maisto priedų ir prieskonių mišiniai su fosfatais būtų pakeisti naujais, jų įmonei prireikė kelių mėnesių. Šis procesas užtruko, nes reikėjo atsirinkti ir išbandyti naujus maisto priedus, receptūros ingredientus bei jų mišinius. Taip pat nemažai laiko truko įvykusių pakeitimų suderinimas su klientais bei anksčiau naudotų mišinių tiekėjais.

     Technologiškai veiksmingas, tačiau iki galo nenustatytą poveikį sveikatai turintis fosfatų naudojimas palieka daug neišspręstų klausimų. Su jais susijęs ne tik mokslininkų ar politikų darbas, bet ir maisto pramonės ateitis. Nelaukdami sprendimų iš aukštesnių institucijų, kai kurie maisto gamintojai, rengdami savo verslo strategijas, fosfatų dėjimo į gaminius atsisako jau dabar.