Liepos 18 d. (šeštadienį) 12 val. visi kviečiami į Baičių kaimo kapinių šventę. Šventė Baičių kaimo evangelikų liuteronų kapinėse vyks pirmą kartą po daugiau kaip 60 metų pertraukos. Pamaldas laikys Dovilų evangelikų liuteronų parapijos klebonas kun. Liudvikas Fetingis. Bus skaitomos ištraukos iš Šv. Rašto, giedamos giesmės.

     „1944 m. rudenį Raudonosios armijos artilerijos dalinys pavertė Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčią arklidėmis, nuniokojo interjerą: nuvertė altorių, sunaikino vargonus, sudegino suolus, išdaužė langus. Vėliau bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu, o dvejos kapinės buvo visai sunaikintos. Liuteroniškoji dvasia Doviluose sunyko.

     Tik kitame Minijos krante ant aukštos smėlio kalvelės, nors uždarytos ir išplėštos, Baičių kaimo liuteronų kapinaitės vis dar gyvavo − buvo išlikę kaltinių metalo kryžių be epitafijų ir vienas kitas kapas su epitafijomis.

     Tačiau Dovilų evangelikų liuteronų parapija nemirė − ji iniciatyvių doviliškių pastangomis iš naujo buvo įregistruota 1990 metais. Pirmosios pamaldos įvyko 1992 m. gruodžio 20 d. apylinkės tarybos salėje, jas laikė Plikių parapijos kunigas L. Fetingis. Po to buvo imtasi nelengvų Dovilų bažnyčios atstatymo darbų.

     2014 m. Kultūros tarybos finansuojamas projektas „Evangelikų liuteronų kapinių duomenų bazės plėtra: duomenų rinkimas ir kapinių atnaujinimas" pirmą kartą po karo mums suteikė galimybę atlikti Baičių kaimo kapinių tvarkymo ir atnaujinimo darbus. Kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe ir privačiais rėmėjais senosios evangelikų liuteronų kapinaitės atgijo naujam gyvenimui – apie 14 kaltinių metalo kryžių buvo išgelbėti nuo visiško sunykimo, pastatyta lenta su pavardėmis tų kaimo gyventojų, kurie buvo palaidoti Baičių kaimo kapinėse. Šis sąrašas nėra pilnas, nes nepavyksta rasti Dovilų bažnyčios registro.

     Tikimės, kad Baičių kaimo žmonės ir Dovilų seniūnija sugebės tinkamai prižiūrėti šias jaukias kapinaites, kurios yra Mažosios Lietuvos kultūros paveldo dalis", – sakė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos visuomeninis patarėjas Algirdas Šveikauskas.