Mano Gargždai



Jūrų muziejus Jūros šventę pasitinka jūrai skirtais renginiais

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr. Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr.

     Lietuvos jūrų muziejaus renginiai, skirti Jūros šventei, startuoja gerokai iki oficialios šventės pradžios. Visa ateinanti savaitė Jūrų muziejaus dėka nuspalvinama jūros, jos istorijos ir gamtos tema, leidžianti, dar neprasidėjus jomarkams ir fejerverkams, susikaupti pagerbiant išplaukusius ir negrįžusius, pavartyti Lietuvos laivyno kūrimosi ir buriavimo istorijos puslapius, susipažinti su kerinčiu jūrų gamtos pasauliu ir istoriniais bei tradiciniais laivais.


     Jau antradienį, liepos 21 d., 17 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) galima bus susipažinti su buvusio muziejaus darbuotojo, profesionalaus jūrų biologo, naro, tyrinėtojo, dabar Jūrinių tyrimų centro vadovo dr. Algirdo Stankevičiaus knyga "5000 valandų po vandeniu: tyrinėtojo užrašai iš 4 vandenynų ir 20 jūrų". Joje autorius aprašo savo patirtį ir įspūdžius iš beveik visų pasaulio jūrų, daug dėmesio skirdamas jūros gyvūnų aprašymui. Tai ir gausios koralų žuvys, jūrų sanitarai rykliai, banginiai, didžiuliai vėžliai. Visa tai matome ir unikaliose jūrų tyrinėtojo nuotraukose. Daugiausia laiko autorius praleido tropikų jūrose. Indijos vandenyne biologui teko darbuotis Adeno įlankoje, Sokotros saloje, daugelyje Seišelių salų, nepakartojamoje Aldabroje, įžymiajame Kargado Karacho atole, Mauricijuje. Ramiajame vandenyne Algirdas Stankevičius dalyvavo tiriant Naujosios Kaledonijos Aborės koralų rifą, Prancūzų Polinezijos, Vietnamo vandenis.

 

     Trečiadienį, liepos 22 d., 17 val. I. Simonaitytės bibliotekos (H. Manto gatvė 25) III aukšte bus atidaryta paroda „Jūrų kapitonas Teodoras Reingardas", atverčianti dar vieną mažai tyrinėtą tarpukario Lietuvos laivybos istorijos puslapių. Parodoje pristatomas muziejuje saugomas unikalus kapitono rankraštis – prisiminimai, apimantys gyvenimo įvykius nuo vaikystės iki 1946 m. Teodoras Reingardas, kaip ir kiti jaunos Lietuvos respublikos laivyno kūrėjai, kapitonai, išsilavinimą ir patirtį įgijo Rusijos imperijos karinėse jūrų mokyklose bei laivyne, kuriame jis vadovavo aštuonių laivų flotilei. 1922 m. Teodoras Reingardas kartu su bendraminčiais ėmėsi Lietuvos jūrinių reikalų: aktyviai dalyvavo steigiant Jūrininkų sąjungą bei Jūrų skyrių Kauno aukštesniosios technikos mokykloje, leido jūrinį žurnalą „Inkaras". 1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, T. Reingardas buvo įkalintas, jam pavyko pabėgti iš IX forto, o 1947 m. mirė Vokietijoje.


     Ketvirtadienį, liepos 23 d., 14.30 val. kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrine bendruomene prie Albatroso paminklo rengiama tradicija tapusi iškilminga Jūrininkų pagerbimo ceremonija, pagerbianti išplaukusius ir negrįžusius. Ši diena skirta ir edukacijai: nuo pat ryto Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje vyks kūrybinės dirbtuvės „Keliam bures", skambės liaudiškos pamario melodijos.


     Penktadienį, liepos 24 d., Turgaus gatvėje jau bus galima susipažinti su paroda „Tarp vandens ir debesų", skirta Lietuvos buriuotojų sąjungos 80-mečiui. Ta pati tema plėtojama ir parodoje „Oi, jūrės, burės...", kuri jau nuo liepos 20 d. bus eksponuojama Klaipėdos PC „Akropolis". Ji pristato vieną ryškiausių tarpukario Lietuvos buriuotojų – Valterį Didžį ir buriavimo regatose laimėtus trofėjus.


     Šeštadienį, liepos 25 d., muziejaus renginius vainikuos tarptautinis istorinių ir tradicinių laivų paradas „Dangės flotilė". Jau ketvirtą kartą analogų Lietuvoje neturinčiame renginyje bus pristatyta 16 tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos, su kuriais bus galima susipažinti prie Biržos tilto nuo 13 iki 18 val., apsilankyti ant kranto veikiančiose kūrybinėse dirbtuvėse, o 18 val. – grožėtis šia laivų flotile, plaukiančia tarp Biržos ir Pilies tiltų. Čia pamatysime ir tradicinius Kuršių marių laivus – kurėnus, venterines valtis, reisinę ir susipažinti su egzotišku čiukčiu kajaku ar drakaru „Jotvingis" – garsiausio norvegų Gokstado karo laivo kopija.

 

     Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotraukos:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 141 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,