Rugsėjo 23-iąją, trečiadienį, šalyje minėtas vienas skaudžiausių istorinių įvykių – Lietuvos žydų genocido diena. Klaipėdos ir rajono moksleiviai neliko abejingi – jie pagerbė žuvusiųjų atminimą.

Trečiadienį žydų žudynių vietą Gargžduose, netoli autobusų stoties, aplankė Lapių pagrindinės mokyklos, Klaipėdos Gedminų progimnazijos ir „Žemynos“ gimnazijos moksleiviai. Vėžaitynės miške prie jų prisijungė Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokiniai. Šiose mokyklose veikia Tolerancijos ugdymo centrai, tad jose daug dėmesio skiriama atsakingos visuomenės ugdymui, tolerancijai ir pagarbai.

Lapių pagrindinės mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė tvirtino, kad ir anksčiau ne kartą rengti panašūs minėjimai, tačiau jie vyko tyliai. Šiais metais nutarta susivienyti.

Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos istorijos mokytoja Ilona Krasauskienė visiems priminė, kad tokių miestelių kaip Gargždai, kuriuose gyveno žydų, Lietuvoje buvo tūkstančiai.  

„Situacija pasikeitė į valdžią Vokietijoje atėjus Hitleriui. Įvesta naujoji programa, kad reikia naikinti žydus. Garsas apie tai pradėjo sklisti po visą Europą. Kai Hitleris užėmė Klaipėdą 1939 m., žydų ten jau nebuvo. Jie išgirdo, kad vyksta negeri dalykai, ir pasitraukė. Čia, Gargžduose, žydų gyveno daugiau negu lietuvių – virš tūkstančio. Kai kurie iš jų spėjo pasitraukti, kai kurie – ne. 1941 m. į jų namus pasibeldė naciai ir lietuviai, kurie jiems tarnavo. Suėmė šeimas su mažais vaikais, vyrus, moteris, senolius... Ir suvarė į šią vietą (prie Gargždų autobusų stoties – aut.pastaba). Jie čia išbuvo didelėje baimėje ir nežinioje. Vėliau vyrai buvo atskirti nuo šeimų, o moterims su vaikais buvo įsakyta žygiuoti link miško, aišku, su palyda. Vyrus čia ir sušaudė. Bet moterys jau apie tai nieko nesužinojo. Jas ir vaikus sušaudė Vėžaitynės miškuose“, – skaudžias istorijos detales moksleiviams pasakojo I.Krasauskienė.

Iš viso sušaudytas 201 žmogus. Pasak pedagogės, jie sunaikinti vien dėl to, kad buvo žydai ir jų amžius neturėjo visiškai jokios reikšmės – buvo nesvarbu, ar žydui 90 metų, ar du mėnesiai.

Gedminų progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas pridūrė, kad savo istorijos nevalia pamiršti.

„Kas gali pasakyti, kad rytoj mūsų tauta nebus bestovinti čia, panašioje situacijoje? Todėl negalima kalbėti, kad tai, kas buvo praeity, – jau ir liko praeity. Savo tautos, miestelio istorijos reikia nepamiršti“, – kalbėjo A.Liaudanskas.

Minėjimo Gargžduose akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose: