Prie daugiabučio namo Dariaus ir Girėno gatvėje Gargžduose stiebiasi saulėgrąžos, gausiai žydi kitos gėlės, žaliuoja dekoratyviniai krūmai ir medeliai. Nors ir neįprasta matyti išpuoselėtą gamtos kampelį tiesiai po daugiabučio namo langais, grožio oazę sau ir aplinkiniams čia jau ketverius metus be jokio atlygio savanoriškai kuria gargždiškė Onutė Prankevičienė.

Portalo mano-gargzdai.lt žurnalistei pakalbinus su vejapjove besidarbuojančią moterį, ši buvo kukli: „Nenoriu jokios reklamos, dėl savęs darau“.

Nors O.Prankevičienė nepanoro nusifotografuoti prie savo rankomis išpuoselėtų gėlynų, istorija, kam ir kodėl visa tai daro, sutiko pasidalinti.

Moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo, kai apsigyveno pirmajame namo aukšte – žvelgiant pro langus, atsiverdavo ne patys gražiausi vaizdai.

„Netoliese konteineriai stovi, pievelėje tai rūkydavo kas nors, tai šunis vedžiodavo“, – prisiminė Onutė, kuri, norėdama tai pakeisti, ėmėsi apželdinimo darbų.

Pirmoji pievoje šalia namo atsirado iš tėviškės sodybos parsivežta obels šaka, kuri, įsmeigta į žemę, pasitarnavo kaip stovas vazoninėms gėlėms. Toks gėlių „medis“, pasak moters, buvo pirmasis žingsnis, tačiau sustoti ji neketino. Nepaisydama iš pradžių ir ne itin malonių kaimynų žvilgsnių pensininkė kasdien darbavosi ir pamažu plėtė gražinamos zonos dydį.

„Dabar ne tik mano, bet ir kokių 4 kaimynų langus apima“, – šypsojosi prekybos srityje tebedirbanti moteris.

Želdyne šalia namo kaip mat atsiduria ir artimųjų dovanotos gėlės, medeliai, dekoracijos. Kiek santaupų čia išleista, moteris teigė neskaičiuojanti. Ji paatviravo, kad gėlės yra ganėtinai brangios, todėl daigelius dažnai užsiaugina pati.

Nors moteris nėra visiškai patenkinta gėlių suderinimu ir dar daug eksperimentuoja, kaimynystėje gyvenantiems žmonėms tikrai yra į ką akis paganyti.

Tiesa, pagalbos siūlymų, kuriuos mielai priimtų, moteris teigė nė karto nesulaukusi.

„Dabar, žvelgdama pro langą, jaučiuosi taip, lyg gyvenčiau nuosavame name“, – rezultatu džiaugėsi gėlynų kūrėja.

Gargždiškė norėtų, kad jos pavyzdžiu pasektų ir aplinkiniai.

„Jeigu vienas žmogus taip gali, tai kaip būtų, jei visi kažką padarytume?“ – svarstė moteris, pridūrusi, kad anksčiau žmonės būdavo draugiškesni ir noriai bendraudavo su kaimynais.

Išpuoselėti gėlynai – Simos Ulvikienės nuotraukose: