Mano Gargždai



Laukžemių tvenkinio žuvis gelbėja savanoriai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Laukžemių tvenkinio ekosistema skaičiuoja paskutines dienas. Egidijaus Jankausko/ve.lt nuotr. Laukžemių tvenkinio ekosistema skaičiuoja paskutines dienas. Egidijaus Jankausko/ve.lt nuotr.

Trečiadienio pavakarę kelios dešimtys kilogramų žuvų – lydekų, lynų, karpių ir kitų – iš nuleidžiamo Laukžemių (Eketės) tvenkinio Klaipėdos rajone buvo perkeltos į Malūno (buvusį Trinyčių) tvenkinį Klaipėdoje. Žuvis perkėlė ne oficialus Laukžemių tvenkinio nuomininkas ir jo naudotojas Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrius, o žvejai savanoriai, kurie jau pusę mėnesio rūpinasi, kad būtų išsaugota kuo daugiau žuvų.

 

Trečiadienį žvejai tikėjosi, jog vanduo tvenkinyje nuseks iki to lygio, kaip jau bus galima žuvis gaudyti ir perkėlinėti. Prie tvenkinio būriavosi keliasdešimt žvejų savanorių, kurie buvo pasiruošę graibštus žuvims traukti, vis tikrino vandens lygį, plaukiodami su guminėmis valtimis. Vandeniui senkant buvo pripildyta vienos tonos talpa, kurioje žuvys buvo pervežtos į Malūno tvenkinį. Žvejai dar turi pasiruošę 5 tonų dydžio talpą, kurią greičiausiai užpildys šiandien.

 

Saugojo ištisą parą

Klaipėdos rajono žvejai savanoriai Laukžemių tvenkinio žuvis paromis saugoja jau keletą savaičių, nuo tada, kai bendrovė „Kvėdarsta", laimėjusi Laukžemių užtvankos rekonstrukcijos konkursą, pradėjo nuleidinėti tvenkinio vandenį, o Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vedėjas Vitalis Marozas viešai išsakė raginimą aktyviau žvejoti tvenkinyje, kad mažiau žuvies reikėtų perkelti. Manyta, kad pakėlus užtvankos šliuzus žuvys su vandeniu išplauks į Dangę.

„Dangės gylis kai kur yra vos 30 centimetrų. Žuvys būtų tapusios laimikiu brakonieriams. Net jeigu jos išvengtų upėje, būtų sugaudytos tinklais Kuršių mariose bei jūroje ir atsirastų turguje. Ar galima taip švaistyti valstybės turtą?" – klausė klaipėdietis žvejas Tomas Navalinskas, kuris tapo pagrindiniu Laukžemių tvenkinio žuvų perkėlimo darbų koordinatoriumi.

Kad brakonieriai neišgaudytų tvenkinyje esančių žuvų, žvejai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ši uždraustų žvejybą tvenkiniuose, iš kurių nuleidžiamas vanduo. Toks nutarimas buvo priimtas. Dar labiau senkant vandeniui, ėmė rastis užutėkiai, kuriuose įkliuvusias žuvis žvejai visą savaitgalį gelbėjo, prakasdami kanaliukus link pagrindinės vagos.

„Būkit prakeikti biurokratai, kurie nusprendėt išleisti užtvanką!! Tegul jus gyvenimas nubaudžia!!! Tokią ekosistemą griaunat, neišmanėlių šutvė!!!" – tokie prakeiksmai uždaroje Klaipėdos rajono žvejų grupėje socialiniame tinkle „Facebook" lydėjo žuvų gelbėjimo operacijos vaizdo įrašą.

Pasak Tomo, Laukžemių tvenkinyje gausu itin didelių žuvų. Jo skaičiavimais, čia galėjo gali būti apie 100 tonų žuvų, kurios vertos maždaug 10 mln. eurų. Tokius skaičiavimus žvejai padarė, įvertinę įžuvinimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius. T. Navalinsko nuomone, užtvankos vandens iš viso nereikėjo nuleidinėti, o rekonstruoti ją sukalus polius.

„Deja, Klaipėdos rajono savivaldybė pasirinko pigiausią rekonstrukcijos būdą, nepaisydama žalos gamtai", – pareiškė savo nuomonę žvejas.

 

Žuvys – atrakcija?

Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Genovaitė Valauskienė, paklausta dėl tvenkinio žuvų, atsakė: „Su tom žuvim dabar atrakcija..." Ji paaiškino, kad Savivaldybei priklauso tik pats užtvankos įrenginys, o tvenkinys yra išnuomotas Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriui, kurio žvejai ir turi pasirūpinti žuvimis.

„Jie yra tvenkinio naudotojai ir žuvys yra jų turtas. Jie atsakingi už žuvų išgaudymą bei pervežimą ir turėtų įsipareigojimą vykdyti. Jie tai daro - gaudo žuvis iš vandens telkinukų, kurie susidaro vandeniui traukiantis. Jeigu pavienės žuvys įlenda į dumblą, tai yra neišvengiama. Vakar patys važiavome, stebėjome situaciją. Viskas tvarkinga. Nėra žuvų gaišenų", – antradienį teigė G. Valauskienė.

Pašnekovės nuomone, į žiniasklaidą kreipiasi tik „pavieniai asmenys": „Nepasitenkinimą reiškia ir vietos gyventojai, nes jie netenka gražaus vandens telkinio, tačiau mes gelbėjame žmonių gyvybes. Žvejai siūlo rekonstruoti užtvanką nenuleidžiant vandens, bet polių sistema kainuotų milijonus. Kas skirs tokias lėšas? Ir taip Klaipėdos rajono savivaldybė vos surinko reikalingas lėšas rekonstrukcijai", – aiškino G. Valauskienė.

 

Nuomininkų pažadai

T. Navalinskas, jam talkinęs Mindaugas Limontas ir kiti prie Laukžemių tvenkinio būriavęsi žvejai nepriklauso Medžiotojų ir žvejų draugijai.

„Ta draugija – tai du pensinio amžiaus žmonės: pirmininkas ir buhalterė. Ar jie koordinuos žuvų perkėlimą? Jie neturi nei mašinų, nei žvejų, kurie priklausytų tai draugijai. Žvejai dabar buriasi į klubus, o ši draugija – reliktas. Jie tik pardavinėdavo leidimus žvejoti šiame tvenkinyje, tačiau net nesukontroliuodavo, ar žvejai turi leidimus. Laukžemių tvenkinys buvo visiškai apleistas, niekada niekas nešienaudavo jo pakrančių, tačiau atsisakyti tvenkinio nuomos taip pat neketina", – sakė M. Limontas.

Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas Valdemaras Zakaras teigė, kad pagal įstatymus, išnuomojamų vandens telkinių žuvis galima paleisti tik į upę, negalima perkelti į kitų nuomotojų tvenkinius, tačiau Eketės Laukžemių tvenkinio atveju, buvo surašyti raštai Aplinkos ministerijai ir ji leido perduoti žuvis kitiems nuomininkams.

„Leista žuvis perkelti į Lazdininkų, Tūbausių ir Trinyčių tvenkinius. Visa tai bus daroma visuomeninėmis pajėgomis, o procesą koordinuoja Gyvosios gamtos inspekcija. Mes stengiamės, kad kuo didesnė ypač stambių žuvų dalis patektų į kitus telkinius. Tai planuojame daryti šią savaitę", – sakė V. Zakaras antradienį.

„Nenoriu prisigirti, kad viskas bus gerai, nes vienos kitos žuvies žūties neišvengsime, tačiau mes dirbame. Tik savo žingsnių „feisbukuose" neaprašinėjame. O jeigu neaprašinėjame, liaudžiai atrodo, kad nieko nedarome", – kalbėjo V. Zakaras.

 

Atstatymui – 10 metų

Pašnekovas paneigė, kad tvenkinyje gali būti 100 tonų didžiųjų žuvų.

„Gal visa žuvų ir vandens organizmų biomasė tik ir siekia, tačiau mailius sėkmingai pasieks Dangės upę per pralaidą, ir galės sėkmingai galės gyventi Eketės upelyje, kuris niekur nedings. O visa akcija skirta stambioms žuvims išgaudyti", – tikino Žvejų ir medžiotojų draugijos atstovas.

Pasak V. Zakaro, Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrius Laukžemių (Eketės) tvenkinį yra išsinuomojęs 10 metų.

„Sutartis nenutrūksta, tik gal nemokėsime nuomos mokesčio ir nevykdysime savo įsipareigojimų, kuriuos turime kaip tvenkinio nuomininkai. Pagrindinis mūsų įsipareigojimas - kasmet įžuvinti tvenkinį pagal planą. Todėl jis ir yra turtingas žuvų. Vienais metais esame įleidę 2,5 tūkst. karpių, esame įleidę karosų, šamų įleidimą finansavo viena įmonė", – pasakojo žvejas.

V. Zakaro nuomone, užtvankos įrenginio sąmatoje numatytos lėšos žuvų išteklių atstatymui – 30 tūkst. eurų - nėra maža suma.

„Tvenkinys yra apie 30 hektarų dydžio. Vienam hektarui tenka tūkstantis eurų. Pavyzdžiui, 1 kg, kurį sudaro 20 karpiukų, kainuoja apie 5 eurus. Už 10 eurų įsigytume 40 karpiukų, už 1 000 eurų – 4 000 karpiukų. Tai yra nemažas žuvų kiekis. Žinoma, Aplinkos ministerija ir mokslininkai turi pateikti planą, kiek kokių žuvų reikės paleisti tvenkinyje. Atstatyti iki tokio lygio, koks yra dabar, reikės mažiausiai 10 metų", – prognozavo pašnekovas.

 

KOMENTARAS

„Užtvanka nereikalinga"

Dr. Antanas KONTAUTAS, Klaipėdos universiteto lektorius, žuvų biologas

Nemačiau, kaip vyksta tvenkinio nuleidimo ir žuvų perkėlimo procesas, tačiau man kyla klausimas, kam to reikėjo? Ar nebuvo galima kitais būdais rekonstruoti užtvanką, neišleidžiant vandens, kuriame jau susiformavusi ekosistema. Jeigu neįmanoma, galbūt verta iš viso panaikinti užtvanką ir atkurti natūralią Eketės upelio vagą. Šis upelis būtų vertinga lašišų, upėtakių, šlakių nerštavietė. 400 metrų atkarpoje iki užtvankos visada pastebėdavome lašišinių žuvų nerštą.

 

INFORMACIJA

Laukžemių (Eketės) tvenkinys Klaipėdos rajone, šalia Radailių gyvenvietės, susidarė patvenkus Eketės upę 1974 m.. Maždaug 6 km ilgio vandens telkinyje kaupiamas vanduo sovietmečiu buvo skirtas Tauralaukio ūkio laukams drėkinti. Ilgainiui vandens pralaidos įrenginys ėmė irti ir buvo konstatuota avarinė jo būklė. Užtvankai sugriuvus, jos vanduo būtų plūstelėjęs į Dangės upę ir užtvindęs jos pakrantėje esančias teritorijas, taip pat ir Klaipėdos mieste. Klaipėdos rajono savivaldybė prieš kelerius metus už vieną 1 litą perėmė užtvankos įrenginį iš privačių asmenų.

Šių metų rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis su užtvankos rekonstrukcijos konkursą laimėjusia UAB „Kvėdarsta". Ji įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 1 d. rekonstruoti užtvankos įrenginį. Šie darbai kainuos 275 tūkst. Eur.

Rekonstrukcija vyks trimis etapais. Pirmuoju numatyta išleisti vandenį, sudaryti sąlygos žuvies surinkimui ir išvežimui ir pradėti dugninių skydų įrengimo/pakeitimo darbus, antruoju etapu rekonstruoti įrenginį, trečiuoju – įžuvinti tvenkinį. Darbus „Kvėdrasta" atliks kartu su subrangovu UAB "Požeminės linijos", kuris rekonstruos užtvankos pratekėjimo dalį.

 

Įžuvinimas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyrius nurodė, kad rekonstravus Laukžemių tvenkinį, rangovas turės jį įžuvinti remdamasis „Minimaliu žuvų ir vėžių įveisimo sąrašu", patvirtintu žemės ūkio ministro 2010 metais.

Pagal šį sąrašą numatyta į tvenkinį įleisti:

360 vnt. paprastųjų karosų (dvivasarių)

1 080 karosų (sidabrinių dvivasarių)

720 karpių (dvivasarių)

720 įvairių karšių

180 šiųmečių lydekų

1 080 dvivasarių lynų

180 šiųmečių šamų

720 šiųmečių sterkų

 

VEdid WWW

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 240 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,