Klaipėdos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija dar vasario mėnesį priėmė sprendimą dėl vandens lygio pažeminimo Laukžemių tvenkinyje – prieš 40 metų įrengtas hidrotechninis užtvankos statinys kelia grėsmę žmonių saugumui. Pirmadienį Savivaldybėje šiuo klausimu įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo meras Vaclovas Dačkauskas, administracijos padalinių darbuotojai, aplinkosaugos specialistai, gyventojų atstovai.

Spręs dėl statinio pirkimo

Laukžemių tvenkinys yra 4 km į pietus nuo Kretingalės. Jo ilgis – 6,6 km, plotis – iki 0,3 km. Jis susidarė užtvenkus Eketės upę 0,4 km nuo žiočių. 1974 m. įrengta užtvanka yra 144 m ilgio ir 6 m pločio, vandens pralaida – šachtinė. Hidrotechninis įrenginys priklausė Tauralaukio agrofirmai, po to buvo perduotas žemės ūkio bendrovei, kuri jį pardavė privačiam asmeniui. Artimiausiu metu Savivaldybės taryba turėtų priimti sprendimą dėl statinio pirkimo iš privataus asmens, nes iki šiol didžiausia kliūtis prižiūrėti įrenginį buvo ta, kad jis nėra Savivaldybės nuosavybė.

Žemins vandens lygį

Savivaldybės administracija, esant pavojingai užtvankos įrenginio būklei, kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl vandens lygio pažeminimo. Aplinkosaugos specialistai pritarė, kad užtikrinant gyventojų saugumą, būtina vykdyti ekstremalios situacijos prevenciją – nuleisti vandenį. Šiuo metu derinami dokumentai dėl leidimo išdavimo. Kai tik jis bus gautas, ketinama parengti techninį projektą ir imtis darbų.

„Jeigu pasikartotų toks potvynis kaip 2005 m., užtvanka, ko gero, sugriūtų. Dar 1988 m. Tauralaukio žemės ūkio bendrovė buvo parengusi šachtos rekonstrukcijos projektą, tačiau jis liko neįgyvendintas. Kasmet šachtoje atsiranda vis gilesni įtrūkimai ir tai kelia nerimą. Norint apsisaugoti, vandens lygį reikėtų pažeminti iki minimalaus projektinio vandens horizonto 9 m ir toks jis turėtų būti iki užtvankos rekonstrukcijos pabaigos“,  – paaiškino Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas.

Įsigijus statinį, planuojama rengti techninį rekonstrukcijos projektą ir ieškoti finansinių galimybių atlikti darbus, kurie preliminariais skaičiavimais kainuotų apie 2 mln. Lt. Iš Savivaldybės ir Valstybės biudžetų tokių lėšų būtų sudėtinga tikėtis, todėl galvojama teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti.  

Pasiūlymus teikė bendruomenė

Pasitarime dalyvavę Radailių bendruomenės pirmininkas Aivaras Vasylius ir nariai prašė persvarstyti Ekstremalių situacijų komisijos sprendimą ir pasiūlė alternatyvą: „Manome, kad Savivaldybei įsigijus statinį, pirmiausia reikėtų parengti techninį projektą, nupirkti rekonstrukcijos darbus ir tik tuomet, išleidus vandenį, remontuoti hidrotechninį įrenginį“.

Gyventojai teigė, esą vandens lygį vietoj 4 m užtektų pažeminti 3 m – ir taip bus nuskurdinta gamta, kraštovaizdis. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus priminė, kad užtvankos griūties atveju, Savivaldybė ir kitos veiksmų nesiėmusios institucijos būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn.

„Departamentas išduos leidimą nuleisti vandenį, nors tokie procesai labai kenkia ekosistemai, žuvims. Visgi turime vadovautis sveiku protu ir įstatymais. Atstatyti vandens lygį reikėtų greičiau, negu per trejus metus. Pritariu, kad statinio ekspertizė būtų naudinga – galbūt paaiškėtų, kad užtenka išleisti mažesnį vandens kiekį“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.

Komisijos sprendimas neginčijamas

Savivaldybės meras V. Dačkauskas pabrėžė, kad Ekstremalių situacijų komisijos sprendimo pažeminti vandens lygį niekas neturi teisės užginčyti.

„Nei vienas ekspertas neprisiims atsakomybės ir nesiryš užtikrinti, kad esant didesniam polaidžiui, užtvanka nesugrius. Šis sprendimas yra galutinis. Savivaldybės taryba gali skirti papildomų lėšų ekspertizei, kad būtų pateikti techniniai sprendimai, kaip geriau išspręsti problemą. Žinoma, atsižvelgiant ir į tai, kad gamtai būtų padaryta kuo mažesnė žala. Galime apsikeisti nuomonėmis, paspartinti procesą, numatyti lėšas, tačiau gavus leidimą, vanduo bus nuleistas“, – sakė Savivaldybės vadovas.

Sodininkų bendrijos „Pakrantė“ pirmininkas Egidijus Vaišvila informavo, kad soduose, kurie yra netoli tvenkinio, nuolat gyvena apie 200 šeimų.

„Bendradarbiaudami su Savivaldybe susitvarkėme pylimus, tad polaidžio vanduo mums nebepavojingas. Užtvanka yra tiksinti bomba. Išsiliejus vandeniui būtų apsemti ne tik mūsų namai, bet ir Purmalių gyvenvietė, Tauralaukis palei Danės upę, Klaipėdos miesto senamiestis“, – apie galimos avarijos padarinius kalbėjo vietos gyventojas.

Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė neabejojo, kad šiuo atveju žmonių saugumas yra prioritetas.