Aplinkos ministerija primena, kad visas vandenvietes ir gręžinius, kur išgaunama daugiau kaip 10 kubinių metrų (10 tūkst. litrų) vandens per dieną, privalu aprobuoti Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT).

Šia prievole suabejojo kai kurie gyvulininkystės ūkiai, gavę regionų aplinkos apsaugos departamentų atsiųstą perspėjimą, kad tokie vandens gręžiniai turi būti aprobuoti. Bet kokias abejones, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, turėtų išsklaidyti Žemės gelmių įstatymas. Telieka jį atsiversti.

Įstatymas leidžia naudoti žemės gelmių išteklius, o jiems priklauso ir vandenvietėse išgaunamas požeminis vanduo, tik juos ištyrus ir aprobavus. Todėl naudoti požeminį vandenį galima tik turint leidimą ir sudarius jo naudojimo sutartis. Daugelis didžiųjų vandens tiekėjų tai jau yra padarę, bet smulkesnieji vis dar delsia. Todėl LGT paprašė regionų aplinkos apsaugos departamentų, kuriems pavesta kontroliuoti išteklių naudojimą, kad šie perspėtų išteklių naudotojus laikytis įstatymo reikalavimų.

Išteklių aprobavimo tvarką nustato LGT direktoriaus 2012 m. patvirtintas Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninio) išteklių aprobavimo tvarkos aprašas. Jame nurodyta, kad aprobavimu siekiama nustatyti išteklių kiekį, jų kokybę ir jų naudojimo galimą poveikį aplinkai. Privaloma aprobuoti visų daugiau kaip 10 kubinių metrų vandens per dieną išgaunančių vandenviečių išteklius.

Dejuojantieji, kad ši prievolė jiems per brangi, turėtų nepamiršti, kad laisvai, be jokių leidimų ir mokesčių, galima išgauti iki 10 kubinių metrų vandens per dieną. Ar tai daug, ar mažai? Palyginkime. Miestų gyventojai, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai, sunaudoja apie 6-8 kubinius metrus per mėnesį, bet vandens tiekėjui moka už kiekvieną kubą.