Mano Gargždai



Seniūnai svarstė, kaip spręsti kelių priežiūros problemas

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Dariaus Damulio nuotr. Asociatyvi Dariaus Damulio nuotr.

Sausio 12-osios rytą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus sukvietė seniūnus į pasitarimą dėl kelių. Jame svarstyti klausimai ne tik dėl kelių priežiūros žiemą, apšvietimo, bet ir niuansai dėl lėšų panaudojimo, sutarčių su rangovais.

 

Keliams barstyti nepakanka technikos

Seniūnai atviravo, kad žiemą dėl itin prastos kelių būklės jie sulaukia daugybės gyventojų skundų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl keliai vis dėlto yra slidūs, skyriaus vedėjas įvardijo seniūnijų norą sutaupyti.

Pasak A. Ronkaus, jeigu visos lėšos bus išnaudotos žiemą, vasarą nebebus galimybės skirti lėšų kelių asfaltavimui ar kitiems darbams.

„Rangovas su mielu noru važiuos ir barstys, ir valys. Bet tirpsta mūsų asignavimai, mes nieko daugiau nebepadarome. Laviruojame, oro sąlygos kartais keičiasi po du kartus per dieną. Kitą kartą nebespėjame. Mes neturime visą parą dirbančio žmogaus, kuris stebėtų oro sąlygas, kaip kad „Klaipėdos regiono keliai“. Skiriame visas pastangas“, – sakė Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė.

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas kvietė seniūnus dar kartą pravažiuoti keliais, įvertinti situaciją. Jis siūlė išnaudoti VšĮ „Gargždų švaros“ laistymo druska mašiną skubiems atvejams „gesinti“, nes šiuo metu ji stovi be darbo. Visgi, A. Ronkus informavo, kad laistymas druska galimas tik prie pliusinės temperatūros, palaisčius šąlant, galima padaryti visišką čiuožyklą.

Paaiškėjo, kad dėl susidariusios padėties rajono keliuose kaltas ir barstymo technikos trūkumas.

„Kiekviena seniūnija turi savo rangovus. Dovilų seniūniją aptarnauja UAB „Jakaita“, tačiau jie neturi barstymo technikos, tad samdo subrangovą – „Gargždų komunalinės paslaugos“, kuri kelius barsto dar ne vienai seniūnijai“, – situaciją paaiškino Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė.

Jos teigimu, susidarius ekstremalioms vairavimo sąlygoms, kelių barstymo gyventojai kartais turi laukti ir daugiau nei dieną, nes barstytuvai tuo metu tiesiog aptarnauja kitas seniūnijas.

 

Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

„Buvo situacija, kad barstė Agluonėnų seniūnijoje, o mums atvažiavo tik kitą dieną pabarstyti posūkius ir įkalnes“, – skundėsi N. Ilginienė.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas paaiškino, kad į pirkimo sąlygas įtraukus reikalavimą įmonei turėti savo barstytuvą, konkursą laimės viena įmonė ir bus analogiška situacija.

„Tos pačios įmonės laimi ir Klaipėdoje, ir Skuode ir dar kitose savivaldybėse“, – nurodė A. Ronkus.

Administracijos direktorius S. Karbauskas žadėjo apsvarstyti naujo barstytuvo pirkimo klausimą.

Seniūnus neramino ir kelių barstymo kokybė, skundėsi, kad jokios sankcijos rangovams nėra įtrauktos į sutartis.

„Kas turi nustatyti, kiek į kvadratinį km išberti? Kas turi stebėti, kokiu greičiu važiavo mašina?“, – barstymo kokybės trūkumu skundėsi Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis.

Jam antrino ir Dovilų seniūnė, kuri teigė, kad ne kartą dėl prastai druskos ir smėlio mišiniu pabarstytų kelių teko prašyti rangovų barstyti ir antrą kartą. Problemas, anot jų, kelia ir iškart už barstymo mašinos pravažiuojantys sunkvežimiai, taip pabarstytas mišinys nustumiamas į kelio pakraščius.

Vicemerė Rūta Cirtautaitė ragino seniūnus būtinai susisiekti su visais besiskundžiančiais gyventojais, perskambinti, atsakyti į jų klausimus, bendrauti.

 

Patarė efektyviau panaudoti lėšas, kontroliuoti procesus

Statybos ir kelių priežiūros skyrius informavo, kad 2016 metais išnaudota 99,47 proc. Kelių plėtros programos (toliau – KPP) lėšų, liko 2 tūkstančiai eurų. Skyriaus vedėją neramino tai, kad didelė dalis lėšų buvo išleista skubotai – lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

„Padirbėjome neblogai, bet padarėme ganėtinai mažai“, – sakė A. Ronkus, kviesdamas seniūnus susitelkti ir efektyviau panaudoti lėšas šiais metais.

Jis taip pat prašė smulkiems kelių darbams leisti Savivaldybės biudžeto, o stambesniems, asfaltavimo darbams skirti KPP lėšas.

 2017 metais keliams bus skirta – 420 tūkst. eurų biudžeto lėšų bei 0,5 mln. eurų Kelių plėtros programų lėšų, jos paskirstomos seniūnijoms. Šiais metais planuojama užbaigti Karklės kelią, Hugo Šojaus gatvę Kalvių kaime, Gargžduose baigti dviračių takus bei Užuovėjos gatvę.

Aptarti ir gatvių apšvietimo klausimai. A. Ronkus turėjo pastabų seniūnams dėl ne pagal paskirtį perkamų paslaugų.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas nurodė, kad 2017 metais projektuojamas apšvietimo linijų įrengimas Dovilų miestelyje Gargždų gatvės dalyje nuo Klaipėdos g. iki Parko g., Parko, Dovilų ir Basanavičiaus gatvėse, Mokyklos gatvėje Vėžaičių miestelyje, Ketvergių kaime, Jonušų kaime Durpyno ir Gėlynų gatvėse bei Gargždų miesto Kretingos plento gatvėje.

Susitikime prabilta ir apie savarankiškumo grąžinimą seniūnijoms.

 

Kretingalės seniūnijoje už kelių valymą atsakingas ūkininkas Alvydas Dargis, Endriejavo, Veiviržėnų, Dauparų–Kvietinių, Agluonėnų ir Vėžaičių seniūnijose – UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, Gargždų seniūnijoje – UAB „Vakarų specializuotas transportas“, Dovilų seniūnijoje – UAB „Jakaita“, Sendvario seniūnijoje – UAB „Kastvila“, Priekulės seniūnijoje – UAB „Vakarų švara“. Klaipėdos rajono savivaldybė yra atsakinga už vietinės reikšmės kelių valymą, barstymą. Kokius kelius valyti pirmiausia ir kada juos valyti ar barstyti, rangovams nurodo seniūnijos. Už regioninius kelius, jungiančius miestelius, gyvenvietes, ar, pavyzdžiui, Klaipėdos gatvę Gargžduose, yra atsakinga VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, kuri rūpinasi šių kelių valymu bei barstymu.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 171 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,