Mano Gargždai

Asta

El.paštas:

Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti kaip gimsta operos sceniniai rūbai bei atributai. 

 

„Numegzta“ lokio krūtinė 

Tądien, kai lankėmės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvykloje čia vyko intensyvus pasiruošimas artėjančiai operos „Lokys“ premjerai: prie siuvimo mašinų palinkusios profesionalios siuvėjos intensyviai dirbo arba matavo rūbus pagal iš anksto sudarytą grafiką atvykstantiems operos solistams.  

Pirmiausia pasimatėme su sceninius rūbus besimatuojančiu grafo tarnu Pranciškumi – solistu Kęstučiu Nevuliu, vėliau atvyko ir pats Grafas – solistas Andrius Apšega. Jei Pranciškui siuvamas frakas turi pabrėžti jo varganą statusą, tai Grafo apdarai privalės slėpti, o gal slapčia publikai atskleisti jo dvilypę prigimtį. Po puošniais, bet niūrų spalvų Grafo rūbais, publika išvys gauruotą, lokio kailį primenančią krūtinę.  

Kaip gimsta šis sceninis atributas? Muzikinio teatro grimo dailininkė Aira Braždienė pasakoja, kad būtent plaukuotos krūtinės imitacijos sukūrimas jai tapo iššūkiu besiruošiant operai „Lokys“. „Teko panaudoti plaukus iš senų perukų bei vašeliu juos pritvirtinti prie specialaus tinklelio. Taip ir gimė „plaukuota lokio krūtinė““, – pasakojo A. Braždienė. 

 

Savo herojaus neteisiu... 

Net kelis sceninius kostiumus operoje „Lokys“ turėsiantis Grafas, solistas Andrius Apšega sakė, kad su sceniniais rūbais jaučiasi labai patogiai, o batus mielai naudotų kasdien. „Grafą scenoje išvysite su kasdieniu rūbu ir vestuviniu kostiumu. Šie sceniniai rūbai tarsi paprasti, bet kartu ir įmantrūs. Svarbiausia, kad aš su jais jaučiuosi puikiai ir net įkvėptas sceniniam veiksmui“, – akcentavo A. Apšega.  

„Grafo vaidmuo man, kaip solistui, labai įdomus. Šis herojus - pusiau žmogus, pusiau lokys, tad tai labai dėkinga kūrybinė terpė atsiskleisti tiek kaip solistui, tiek kaip aktoriui. Grafas turi žvėrišką pradą, tačiau su tuo visomis jėgomis kovoja. Deja, ne jis pats pasirinko kokiu jam užgimti. Tokia jo prigimtis, tad savo kuriamo herojaus neteisiu... Jį galima pateisinti vien dėl atsidavusios meilės Julijai. Vardan nuoširdaus jausmo Grafas bando keistis ir būti teisingu, mylinčiu žmogumi. Deja... Man B. Kutavičiaus „Lokys“ – viena gražiausių nacionalinių operų, tad man didelė garbė joje dainuoti“, – džiaugiasi solistas A. Apšega. 

 

Rūbų „sielos“ paieškos 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro siuvyklos profesionalės sceninius rūbus siuva pagal operos kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko kūrybinį sumanymą ir eskizus. Siekiant subtilaus autentiškumo, operos „Lokys“ kostiumų išpildymo procese naudojamos autorinės kostiumų dailininko rūbų konstrukcijos, sukurtos skulptūrinio modeliavimo principu. Šia netradicine prieiga kostiumuose interpretuojama klasikinio rūbo stilistika, atskleidžianti šio kūrinio laiką ir erdvę.  

„Sekdami režisieriaus Gintaro Varno sumanymą siekiame, kad operos „Lokys“ rūbų išskirtinumą pabrėžtų ne spalvinė gama, o rūbų formos bei siluetai. Kaip kostiumų dailininkas sceniniuose rūbuose siekiu  tikrumo, atliepiančio kiekvieno operos personažo esmę, tad rūbai medžiagiškumo prasme natūralūs, sugeriantys šviesą. Kostiumai atidžiai sendinami, o tai pabrėžia „Lokio“ personažų savitumą, suteikia jiems scenines „sielas“. Šios operos siužetas – tarsi veidrodis parodantis mūsų kasdienį gyvenimą, kur ne visada išgyvename tai, ką norime išgyventi...“, – pasakojo kostiumų dailininkas D. Bendikas.  

 

Nauji-seni rūbai 

Operos „Lokys“ kostiumų sendinimui specialiai iš Vilniaus atvyko bei juos sendina menininkė Eglė Petrošiūtė. „Kiekvienam rūbui būtina istorija. Jei ne rūbų sendinimas atlikėjai į sceną išeitų naujais rūbais, o kostiumui trūktų užbaigtumo. Mums pagal kostiumų dailininko D. Bendiko sumanymą norisi pabrėžti, kad veiksmas scenoje vyksta prieš daugiau nei šimtą metų. Opera „Lokys“ – slepia stiprią ir jautrią istoriją, tad norisi, kad žinutę žiūrovams neštų ne tik solistai, muzika, bet ir vaizdas“, – pasakoja E. Petrošiūtė. 

Dailininkė E. Petrošiūtė pasakoja rūbų sendinimu susidomėjusi prieš penkis metus bei to mokėsi iš daugiau nei 15 metų tai darančios kolegės. „Dažniausiai sendinu rūbus skirtus kinui. Lietuvoje nėra sendinimui skirtų mokslo studijų, tad šio meno paslapčių mokausi iš kolegų ir savos praktikos. Sendinimui skirtų medžiagų ieškome Lietuvoje, atsisiunčiame iš Vokietijos arba gaminuosi pati. Man labai įdomu perprasti ko siekia kostiumų dailininkas, kokia spektaklio atmosfera ir vizija bei bandyti tai įgyvendinti“, – tikina teptuku ir specialiais dažais rūbus sendinanti E. Petrošiūtė.  

Susidomėję labai laukiami spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Operos „Lokys“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ruošia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Ateikite ir tapkite pirmaisiais operos žiūrovais! 

 

Prokadras.lt nuotraukos:

Klaipėdos koncertų salė (KKS) koncertinį sezoną pradės šiuolaikinės muzikos festivaliu „Permainų muzika“. Rugsėjo 15–spalio 6 d. klausytojai kviečiami į koncertines programas su žymiausiais šiuolaikinės muzikos kūrėjais, atlikėjais iš Lietuvos ir viso pasaulio. Festivalio programoje – geriausi XX–XXI amžiaus kūriniai, netikėtos muzikos instrumentų ir meno rūšių kolaboracijos, tarptautiniai projektai.

 

Atidarymo koncerte – klaipėdietiški motyvai

Pirmasis, reikšmingiausias ir vienas laukiamiausių festivalio renginių „Miestas – meno kūrinys“ suskambės rugsėjo 15-ąją. Programa, kurią atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus, skiriama Klaipėdos įkūrimo 770-osioms metinėms. Renginio koncepciją inspiravo skaičius 770: programoje skambės su Klaipėda susijusių 7 praeities ir dabarties autorių anksčiau sukurti ir nauji kūriniai, kurių bendra trukmė 70 minučių.

KKS, bendradarbiaudama su Lietuvos kompozitorių sąjunga, pristatys specialiai šiam festivaliui sukurto, violončelės ir kamerinio orkestro sudėčiai parašytą, jaunosios kartos autoriaus Mato Drukteinio opusą „Klaipėdos tiltai“. Autorius pasakoja, „tiek savo struktūra, tiek funkcija, kompoziciją įkvėpė įdomus inžinerinis statinys – pakeliamas tiltas. Klaipėdoje jų yra net trys ir visi jie skiriasi savo struktūra, inžineriniais sprendimais, forma. Visi jie yra saviti.“ Kūrinio solo partiją grieš Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus.

Koncerte klausytojai taip pat išgirs šiuolaikinėje versijoje suskambėsiantį minimalizmo krypties atstovo, kompozitoriaus ir pedagogo Zigmo Virkšo kūrinį fortepijonui ir styginiams „Aušrinė“, kurio solo partiją skambins pianistė Lauryna Lankutytė-Levickė. Šįkart Z. Virkšo muzikos skambesį papildys klaipėdiečio garso menininko Donato Bielkausko vaizdo projekcija ir elektroninis garso takelis, sukurtas, anot autoriaus, iš Klaipėdos miesto garsų. Elektroninės muzikos elementais koncertą papuoš ir Monika Zenkevičiūtė (Monikaze), kuri pristatys kompoziciją „Pocket“ styginių orkestrui.

Koncertinę programą „Miestas – meno kūrinys“ užbaigs to paties pavadinimo Loretos Narvilaitės opusas, kuriam tekstą parašė žinomas filosofas, pedagogas, politikas Leonidas Donskis. Solo partiją šioje kompozicijoje, skirtoje aktoriui, vokaliniam ansambliui ir kameriniam orkestrui, atliks aktorius Kristupas Biržietis ir Klaipėdos choro „Aukuras“ vokalinė grupė.

 

Menines pajėgas sujungia žymiausi Lietuvos atlikėjai

Bene didžiausia atlikėjų sudėtimi stebinantis festivalio koncertas „Praeinančio laiko muzika“ vyks rugsėjo 29 d. Ši programa, kurią atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pagerbs dviejų iškiliausių Lietuvos muzikos kūrėjų – Osvaldo Balakausko ir Broniaus Kutavičiaus – sukaktis.

Koncerte B. Kutavičiaus simfonija-oratorija „Epitafija praėjusiam laikui“, parašyta mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, pasakos apie keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus. Kūrinį atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Valstybinis choras „Vilnius“.

Šiame koncerte taip pat pasirodys viena ryškiausių Lietuvos dainininkių – sopranas Lauryna Bendžiūnaitė. Solistė atliks Hanso Abrahamseno kūrinį „Let Me Tell You“ sopranui ir orkestrui. Ši kompozicija „The Guardian“ muzikos kritikų įvertinta kaip vienas geriausių XXI amžiaus kūrinių. Pastarąjį dešimtmetį šį opusą atlieka žymiausi pasaulio orkestrai. Programą „Praeinančio laiko muzika“ diriguos šiuolaikinės muzikos interpretatoriumi vadinamas Robertas Šervenikas.

Dar viena koncertinė programa, skirta pagerbti iškilų lietuvių muzikos kūrėją B. Kutavičių, skambės spalio 6-ąją. Koncertą „Kutavičius ir mokiniai“ atliks Klaipėdos kamerinis orkestras ir Lietuvos ansamblių tinklas, diriguojami kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako. Dirigentas, kuris buvo B. Kutavičiaus mokinys, koncerte pristatys savo kūrinį „Cladi II“. Klausytojai taip pat išgirs Justės Janulytės opusą styginiams „Circle for a Square“, Šarūno Nako kompoziciją „Aporija“, Onutės Narbutaitės „Melodiją Alyvų sode“, kurios solo partiją trimitu gros Laurynas Lapė.

 

Netikėti meniniai deriniai

Pirmą kartą Lietuvoje kartu pasirodys tarptautinis duetas „Akmi Duo“ – pianistė Akvilė Šileikaitė ir prancūzų saksofonininkė Valentine Michaud. Rugsėjo 16 d. koncertinėje programoje „Vienu kvėpavimu“ atlikėjos, derindamos šiuos skirtingus muzikos instrumentus, atskleis įvairiapusį XX-XXI amžiaus repertuarą: nuo Maurice‘o Ravelio iki Ramintos Šerknytės. Pasak A. Šileikaitės, „skambės aukštos muzikinės vertės kūriniai saksofono ir fortepijono repertuare, kuriuos skambinome Londono „Wigmore Hall“, Vienos filharmonijoje, Liucernos festivalyje ir kitur. Nusprendėme šia programa pasidalyti ir su Klaipėdos publika“. Europos koncertų sales užbūręs „Akmi Duo“ taip pat atliks jaunosios kartos šveicarų (Kevin Juillerat) ir prancūzų (Raphaël Sévère) kompozitorių sukurtus originalius kūrinius, dedikuotus atlikėjoms.

Akį traukianti mušamųjų instrumentų ir violončelės koncertinė programa „Perkusijos peizažai“ vyks rugsėjo 21-ąją. Latvių mušamųjų grupė „Giunter Percussion“ ir jos meno vadovas Pavelas Giunteris atliks šiemet 100-ąsias gimimo metines mininčio, XX amžiaus antrosios pusės muzikinio avangardizmo atstovo, elektroninės ir kompiuterinės muzikos kūrėjo, graikų–prancūzų  kompozitoriaus Iannio Xenakio opusus. Koncerte taip pat skambės žydų kilmės lietuvių kūrėjo Anatolijaus Šenderovo ir garsaus kinų autoriaus, Oskaro, Grammy ir BAFTA apdovanojimų laureato Tan Duno kūriniai, kurie koncertinei programai suteiks ypatingų spalvų. Solo ir kartu su „Giunter Percussion“ ansamblio perkusininkais gros Guntars Freibergs iš Latvijos. Solo violončelės partiją grieš Klaipėdos publikai gerai pažįstamas violončelininkas Glebas Pyšniakas. 

Festivalis „Permainų muzika“ tęsia tradiciją, pristatydamas naujus atlikėjus ir kolektyvus. Rugsėjo 22 d. klausytojai išgirs vokalinio kolektyvo „Baltic Solo Choir“, vadovaujamo meno vadovo ir dirigento Egidijaus Kavecko, debiutinę programą „Šventasis šydas“, pavadintą pagal chorinės muzikos kompozitoriaus ir dirigento, Grammy laureato Erico Whitacre'o 12 dalių kūrinį mišriam chorui, violončelei ir fortepijonui. E. Kaveckas atskleidžia „įtikinanti istorija pasakos apie nepaprastą ir jaudinančią draugystę, piršlybas, meilę, netektį ir paguodos paieškas.“ Choro muzikavimą papildys jaunosios kartos atlikėjų – violončelininkės Elenos Daunytės ir pianisto Motiejaus Bazaro – instrumentinis pritarimas.

Rugsėjo 28-osios vakaras bus skirtas bene garsiausiam visų laikų JAV kompozitoriui Philipui Glassui. Autoriaus sukurtus 20 Etiudų fortepijonui visame pasaulyje jau vadina XXI amžiaus klasika. Jo kūrybos stilius apibūdinamas kaip muzikinis minimalizmas. Ph. Glassas yra pirmasis kompozitorius, kuriam vienu metu pavyko užkariauti plačią, kelių kartų auditoriją operos teatre, koncertų salėje, šokio pasaulyje, kine ir populiariojoje muzikoje. Koncerte publikai bus pristatyta kompozitoriaus Etiudų Pirmoji knyga. Kūrinius atliks vienas žymiausių vyresniosios kartos lietuvių pianistų Jurgis Karnavičius. Atlikėjo muzikavimą papildys menininko Donato Bielkausko vaizdo projekcijos, kurios sustiprins Ph. Glasso muzikos įspūdį.

 

Muzikinės-teatrinės programos šeimai premjera

Kasmet festivalio „Permainų muzika“ metu ir mažieji klausytojai sulaukia jiems skirtos naujos koncertinės programos. Spalio 4-ąją vyks jau penktoji vaikų itin pamėgta edukacinė programa „Ritmo žaidimai“. Jos metu aktoriai Rugilė Latvėnaitė, Donatas Stakėnas ir perkusininkas Jotvilas Švirinas su klausytojais apžvelgs įvairias pasaulio šventes, kuriose skamba ryški muzika. „Rimtas jubiliejus, dėl to ritmo fanatikai yra nusiteikę rimtai švęsti. Šį kartą torto, žvakučių ir gimtadienio dainos nepakaks. Norėsis švęsti visais įmanomais būdais“, – apie koncerto idėją užsimena R. Latvėnaitė.

Rugsėjo 15–spalio 6 d. vyksiantis šiuolaikinės muzikos festivalis kvies klausytojus atsiverti pokyčiams ir atrasti įkvepiančias patirtis su geriausia XX–XXI amžiaus muzika.

Pilna festivalio programa: www.koncertusale.lt

Savaitgalį – lankininkų varžybos „Klaipėdos taurė“

22 rugpjūčio 08, Pirmadienis 09:32 Paskelbtas Sportas

Rugpjūčio 13–14 dienomis Smiltynėje kaip ir kasmet vyks tarptautinės lankininkų varžybos „Klaipėdos taurė“. Savo taiklumą ir ištvermę sportininkai patikrins olimpinių, paprastųjų ir skriemulinių lankų kategorijose, taip pat komandinėse mišrių porų rungtynėse.

 

„Klaipėdos taurėje“ ruošiasi dalyvauti 50 sportininkų. Šiemet į varžybas susirinks gausus kolegų latvių būrys – kartu su lietuviais rungsis dešimt sportininkų iš trijų Latvijos lankininkystės klubų.

Smiltynėje savaitgalį vyks ne tik „Klaipėdos taurė“, bet ir trečias „Lietuvos taurės“ etapas. „Lietuvos taurė“ šiemet rengiama pirmą kartą. Pirmas etapas įvyko Utenoje, antras – Kaune, o paskutinysis, ketvirtas, vyks Vilniuje rugsėjo 10 dieną. Viktoro Černiausko atminimo varžybų metu bus susumuoti visų etapų taškai ir išrinkti geriausi sportininkai.

„Lietuvos taurę“, norėdama populiarinti šaudymą iš lanko, šiemet sugalvojo Lietuvos lankininkų federacija. Taip tikimasi pritraukti naujų sportininkų, pagausinti varžybų dalyvių gretas ir skatinti tarpusavio konkurenciją. Taip pat viliamasi, kad ši naujovė sportininkams padės geriau pasiruošti varžyboms užsienyje – Europos ir pasaulio čempionatams.

Klaipėdos lankininkų klubo organizuojamos varžybos vyks Klaipėdoje, Smiltynės sporto ir sveikatingumo bazėje, Smiltynės g. 13.

 

Varžybų programa

Šeštadienis rugpjūčio 13 d.

11.00–11.45 Oficiali treniruotė, dalyvių registracija, techninė komisija

11.45–12.00 Varžybų atidarymas

12.00–14.00 Viena prisišaudymo serija, kvalifikacinės varžybos

12.00–14.00 Viena prisišaudymo serija, mišrių porų varžybos

Sekmadienis rugpjūčio 14 d.

11.00–11.45 Oficiali treniruotė

11.45–14.00 Individualios atkrentamosios varžybos

14.15 Apdovanojimai, varžybų uždarymas

 

Organizatorių nuotr.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša apie liepos 28 d. rajone rastus du neaiškiomis aplinkybėmis mirusius asmenis.

 

Apie 06.29 val. Klaipėdos r., Girulių paplūdimyje, netoli Olando kepurės, rastas mirusio, kaip įtariama, 1980 m. gimusio vyro kūnas. Vyras vilkėjo tik maudymosi šortais. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Apie 10.13 val. Laisvės g., Gargžduose, namuose, buvo rastas mirusio 1961 m. gimusio vyro kūnas sužalotu veidu. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

2022 m. liepos 18–24 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai per visoje apskrityje vykdytas priemones didžiausią dėmesį skyrė vairuotojų, įskaitant ir dviračių bei elektrinių paspirtukų, blaivumo ir apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolei. Nustatyta 11 neblaivių vairuotojų.

 

2022-07-18 apie 15.02 val., Klaipėdos r., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, sustabdytam 1976 m. gimusiam krovininio automobilio MAN vairuotojui nustatytas 0,30 prom. neblaivumas. 2022-07-19 apie 17.32 val., Kretingoje, Šventosios g., 1977 m. gimusiam automobilio „Audi“ vairuotojui nustatytas 0,54 prom. neblaivumas.

2022-07-20 apie 20.45 val., Klaipėdoje, Pamario g., patikrintam 1979 m. gimusiam automobilio „Nissan“ vairuotojui – 0,70 prom., ten pat apie 19.21 val. sustabdytam 1980 m. gimusiam taip pat „Nissan“ vairavusiam vyrui – 2,06 prom. neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2022-07-21 apie 16.39 val., Klaipėdos r., Endriejavo mstl., 1958 m. gimusiam „Vokswagen“ vairuotojui – 1,00 prom. neblaivumas.

2022-07-22 apie 13.47 val. Klaipėdos r., kelyje Klaipėda–Liepoja, sustabdytam 1974 m. gimusiam automobilio „Skoda“ vairuotojui – 1,28 prom., tą pačią dieną apie 9.53 val. Klaipėdoje, Baltijos pr., 1992 m. gimusiam krovininio automobilio „Volvo“ vairuotojui – 0,48 prom., apie 07.23 val. Klaipėdoje, Taikos pr., sustabdytam 1972 m. gimusiam maršrutinio autobuso „mercedes Benz“ vairuotojui – 1,22 prom., apie 09.28 val. Klaipėdoje, Baltijos pr., 1960 m. gimusiam, automobilį „Toyota“ vairavusiam vyrui – 0,75 prom., o apie 16.33 val. Klaipėdoje, Joniškės g., sustabdytam 1970 m. gimusiam „Nissan“ vairuotojui – 0,87 prom. neblaivumas.

2022-07-24 apie 19.07 val. Plungės r., kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, patikrintam 1989 m. gimusiam „Toyota“ vairuotojui – 0,43 prom. neblaivumas.

2022-07-21 apie 11.32 val., Klaipėdoje, Šilutės pl., patikrinus 1999 m. gimusį, automobilį „mercedes Benz“ vairavusį vyrą nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs. Be to – per šviesoforu reguliuojamą sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Per savaitę užfiksuota, kad 32 kartus KET pažeidė dviračių ir paspirtukų vairuotojai, šeši iš jų buvo padauginę alkoholio.

2022-07-18 apie 17.56 val., Rietavo sav. kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė, sustabdytam 1981 m. gimusiam elektrinio paspirtuko vairuotojui nustatytas 1,60 prom., 2022-07-20 apie 23.30 val., Klaipėdoje, prie Tiltų ir Turgaus g. sankryžos, 1988 m. gimusiam dviratininkui – 2,35 prom., ten pat apie 23.35 val. patikrintam 1988 m. gimusiam dviratininkui – 0,97 prom., apie 23.48 val. dviračiu važiavusiam 1994 m. gimusiam vyrui – 0,60 prom., tą pačią dieną apie 22.19 val. Molo g., Klaipėdoje, 1979 m. gimusiam dviratininkui – 0,43 prom., o 2022-07-23 apie 23.31 val. Taikos pr., Klaipėdoje, sustabdytam 1991 m. gimusiam dviratininkui – 1,44 prom. neblaivumas.

Per savaitę taip pat užfiksuota, kad 6 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 3 – nesegėjo saugos diržų, 4 vairuotojai vairavo transporto priemones su pernelyg užtamsintais langais ir tiek pat – su dygliuotomis padangomis, dar trijų vairuotos transporto priemonės viršijo leistiną skleidžiamo triukšmo lygį.

Mobiliuoju greičio matuokliu Klaipėdos apskrities keliuose užfiksuota 510 greičio viršijimo atvejų, rankiniu – dar šeši.

Kadangi mūsų skonis nuolatos keičiasi, visada trokštame atrasti naują mados tendenciją. Tačiau ar kada nors susimąstome, iš kur šie mados klestėjimo pavyzdžiai atsirado? Retas kas žino, kad daugelis stilingų tendencijų, kuriomis vadovaujamės, yra kilusios iš kitų kultūrų estetikos ir tradicijų, kurios integruoja ir praturtina mūsų mados pojūtį. Tad kurie tiksliai mūsų mylimiausi drabužiai ir aksesuarai yra kilę iš tolimų kraštų? 

 

Kimono kardiganai

Kimono yra tradicinis drabužis, kurį moterys Japonijoje dėvi ypatingomis progomis ir per šventes. Tačiau dabar daugybė parduotuvių savo lentynas prikimšo gėlėmis margintų, plonų, plačiomis rankovėmis drabužių, vadinamų naujaisiais „kimono“. Šie rūbai ypač populiarūs Vakarų kultūroje, o daugelį dizainerių įkvėpė būtent kimono kardiganai. Tačiau tikras japoniškas kimono atstovauja turtingą istoriją ir išlaiko tradicijas. 

 

Bolero – ispanų paveldas

Nors bolero yra kilę iš ispanų kultūros, daugumoje Lotynų Amerikos šalių yra gausu ispaniško paveldo dėl kolonializmo. Bolero – tai drabužis, kuris per visą istoriją tapo svarbiu moterų mados elementu, todėl, nors tai nėra Lotynų Amerikoje atsiradęs drabužis, jis simbolizuoja Ispanijos palikimą daugumoje šalių, kurias ji kolonizavo.

Bolero nuo pat pradžių buvo skirtas moterims. XIX a. griežto kirpimo švarkai turėjo didelę reikšmę pagrindiniam moterų suknelių siluetui, todėl buvo įprasta, kad „suknelę“ sudarė sijonas, o viršų – bolero. Nors istoriškai bolero buvo standesnių medžiagų švarkai, dabar matome minkštesnio trikotažo variacijų, kurios atrodo itin aktualios šiam laikmečiui, antplūdį.

 

Gėlių raštai, siuvinėti kryželiu

Šiuo metu žmonės visame pasaulyje negali įsivaizduoti vasarinių rūbų be gėlių raštų. Jų siuvinėjimas kryželiu kilo iš Ukrainos. Mados dizainerė Vita Kin yra viena iš daugelio mados kūrėjų, naudojančių tradicinius siuvinėjimo raštus nuostabiems marškinėliams, palaidinėms ir suknelėms kurti. 

Šiuos raštus kaip bohemišką temą galite pamatyti festivaliuose, koncertuose ar tiesiog gatvėje. Tačiau galbūt nežinote, kad šie rankų darbo raštai gyvuoja jau šimtus metų. Dauguma slavų kultūrų turi kryželiu siuvinėtų gėlių raštų variantų, kuriuos V. Kin naudoja kurdama savo šedevrus. Na, o jeigu ir jūs susigundėte vasara kvepiančiais gėlių raštais, kviečiame apsilankyti TEXTILITE

 

Mėlyni džinsai

Mėlyni džinsai yra kone kiekvieno žmogaus spintos pagrindas. Pats pavadinimas „džinsai“ ir medžiagos, iš kurių buvo pagamintos pirmosios džinsų poros, buvo europietiški išradimai. Džinsinio audinio pavadinimas kilo nuo miesto, kuriame jie buvo pagaminti, Genujos (Italija). Italams sukūrus džinsinį audinį, vėliau jis buvo nudažytas indigu, kad būtų išgauta klasikinė mėlyna džinsinio audinio išvaizda. 

Kita žodžio „džinsai“ kilmės istorija – jog pavadinimas yra kilęs iš prancūziško termino de Nîmes, reiškiančio miestą Prancūzijoje, kur buvo bandoma atkurti džinsinį audinį. Dėl prancūziško džinso pavadinimo daugelis žmonių ilgai manė, kad džinsai yra tik prancūzų išradimas.

Pagrindinė džinsų gamintoja ilgą laiką buvo Anglija. Tačiau, atgavusios nepriklausomybę nuo Anglijos, Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo masiškai gaminti savo džinsus, todėl džinsų rinka tapo daug konkurencingesnė. San Franciske atsirado Levi Straussas, audinių pardavėjas iš Bavarijos, kuris pardavinėjo džinsus valstijose, ir Jacobas Davisas, siuvėjas iš Reno, kuris siekė sukurti tvirtas, orui pralaidžias darbines kelnes gamyklų darbininkams.

 

Juodaodžių kultūros lobiai

Kibirėlio formos kepuraites (angl. bucket hats) matėme ant daugelio garsenybių ir nuomonės formuotojų galvų. Tiesa ta, kad šis aksesuaras buvo sugalvotas siekiant apsaugoti žvejus nuo lietaus, o vėliau, 4-ajame dešimtmetyje, jį pritaikė ir kariškiai. Dabar, kai tokias kepuraites dėvėjo Rihanna ir LL Cool J, tai tapo būtinu garderobo atributu ir lengvu būdu paįvairinti aprangą.   

Pastaraisiais metais taip pat išpopuliarėjo didelių dydžių drabužiai, nesvarbu, ar tai būtų laisvai kabantys džinsai, ar dideli marškinėliai su aplikacija. Jie suteikia lengvą, smagią ir patogią išvaizdą, ypač leidžiant laiką namuose. Didelių dydžių drabužių tendencija išpopuliarėjo dar hiphopo eroje 80-aisiais. Juodaodžių bendruomenės žmonės, įskaitant daugelį šeimų, taip pat mėgdavo dėvėti oversized drabužius, siekdami sutaupyti pinigų. 

Išgraviruoti vėriniai taip pat yra dar vienas būtinas turėti aksesuaras. Šių vėrinių kilmės šaknys siekia Niujorko rajonus, kur vaikai juos nešiojo norėdami pademonstruoti savo individualumą ir „sunkiai ištariamus“ vardus. Išgraviruoti vėriniai taip pat buvo būdas įrodyti, kad vaikai patys yra atsakingi už savo papuošalus.

Sportiniai bateliai egzistuoja jau senokai, tačiau jie išpopuliarėjo tik 7-ajame dešimtmetyje, kai buvo įkurta „Nike“. Nors iš pradžių jie buvo skirti tik tokioms sporto šakoms kaip krepšinis, sportbačiai išpopuliarėjo, kai juos pradėjo avėti reperiai. Dabar rinkoje netgi galima rasti tokių sportbačių kaip „Jordans“, kurie yra statuso ir pinigų simbolis.

Žiedo formos auskarai atsirado dar pirmojoje Šumerų civilizacijoje ir yra siejami su afrikietišku grožiu. Dabar jie jau kelerius metus yra itin mėgstamas papuošalas visame pasaulyje, išpopuliarintas juodaodžių ir lotynų amerikiečių kultūros.

 

Įmonės nuotr.

 

Reklama.

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako.

2022 m. birželio 6–12 d. per visoje apskrityje Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų vykdytas priemones iš viso užfiksuota 290 KET pažeidimų, tarp jų – net 16 neblaivių vairuotojų.

 

2022-06-09 apie 19.15 val., Klaipėdos r., kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, sustabdytai 1980 m. gimusiai automobilio „Fiat“ vairuotojai nustatytas 0,64 prom., ten pat apie 20.24 val., patikrintai 1990 m. gimusiai „Scion TC“ vairuotojai – 0,44 prom. neblaivumas.

2022-06-10 apie 22.30 val., Klaipėdoje, prie Rimkų g. ir Lanko g. sankryžos, sustabdytam 1971 m. gimusiam automobilio „Chrysler“ vairuotojui nustatytas 1,01 prom., apie 23.14 val. ten pat patikrintai 1993 m. gimusiai, dviejų metų vairavimo stažo neturinčiai „Volkswagen“ vairuotojai – 0,21 prom., o apie 22.48 val., ten pat sustabdytai 1975 m. gimusiai „Toyota“ vairuotojai – 1,04 prom. neblaivumas.

2022-06-11 apie 11.31 val., Klaipėdos r., kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, automobilio „Citroen“ vairuotojui gimusiam 1987 m. nustatytas 0,51 prom. neblaivumas, ten pat, apie 10.23 val. automobilį „Toyota“ vairavusiam 1966 m. gimusiam vyrui – 0,52 prom., apie 15.26 val., Kretingos r., Padvarių k., sustabdytam 1969 m. gimusiam „Opel“ vairuotojui – 0,52 prom., apie 11.44 val., Klaipėdos r., kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 1994 m. gimusiam „Buick“ vairavusiam vyrui – 0,73 prom., ten pat apie 11.37 val. patikrintai „Renault“ vairuotojai – 1,21 prom., apie 08.48 val. automobilio „Volkswagen“ vairuotojui 1991 m. – 0,55 prom., o apie 10.33 val., taip pat kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda patikrintam „Chrysler“ vairuotojui – 0,58 prom. neblaivumas.

2022-06-12 apie 14.38 val., Klaipėdos r., Vėžaičiuose, sustabdytas 1992 m. gimusiam automobilio „Volvo“ vairuotojui nustatytas 1,85 prom. neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą pačią dieną apie 10.50 val., Klaipėdos r., Priekulėje, „Ford“ vairavusiai moteriai, gimusiai 1994 m., nustatytas 0,86 prom., o apie 08.12 val., Klaipėdos r., kelyje Klaipėda–Liepoja, 1987 m. gimusiam, automobilį „Volvo“ vairavusiam vyrui – 1,71 prom. neblaivumas.

2022-06-10 apie 20.53 val., Klaipėdos r., Gindulių k., 1988 m. gimęs, automobilį „Peugeot“ vairavęs vyras neturėjo teisės vairuoti, nes jos nėra įgijęs, be to vyrui nustatytas 0,58 prom. neblaivumas.

Teisės vairuoti neturėjo dar penki pareigūnų patikrinti vairuotojai.

2022-06-09 apie 21.00 val., Kretingoje, prie Žemaitės al. ir Vilniaus g. sankryžos, sustabdžius 2004 m. gimusį motociklo KTM vairuotoją, nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, taip pat viršijo leistiną važiavimo – per gyvenvietę, kur leistinas greitis yra 50 km/h, važiavo 90 km/h greičiu.

2022-06-10 apie 17.10 val., Klaipėdos r., kelyje Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas, sustabdžius automobilį BMW nustatyta, kad jį vairavusiam 1975 m. gimusiam vyrui teisė vairuoti yra atimta.

2022-06-11 apie 09.10 val., Klaipėdos r., kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, sustabdytam 1987 m. gimusiam „Volvo“ vairuotojui teisė vairuoti taip pat buvo atimta anksčiau, apie 11.35 val. ten pat patikrinus 1986 m. gimusį BMW vairuotoją nustatyta, kad teisė vairuoti jam yra atimta, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta ir privalomoji techninė apžiūra. Ten pat apie 11.10 val. patikrintas 1981 m. „Nissan“ vairuotojas taip pat neturėjo teisės vairuoti, nes ji yra atimta.

Per savaitė Klaipėdos apskrities kelių policijos pareigūnai užfiksavo, kad 33 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tiek pat – nesegėjo saugos diržų, 8 vairuotos transporto priemonės viršijo leistiną skleidžiamo triukšmo lygį.

Atsakomybės neišvengs ir 7 KET pažeidę pėstieji, bei du neblaivūs dviratininkai – 1969 m. gimusiam, 2022-06-10 apie 14.40 val., Klaipėdos r., Agluonėnų k., sustabdytam dviratininkui nustatytas 1,29 prom., o 2022-06-08 apie 18.33 val., Klaipėdos r., Plikiuose, patikrintai dviračiu važiavusiai 1984 m. gimusiai moteriai – 0,59 prom. neblaivumas.

Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuoti 155, rankiniu – dar 20 leistino greičio viršijimo atvejų.

Po to, kai pernai pavasarį „Sodra“ pradėjo skelbti vyrų ir moterų atlyginimus, keletą mėnesių daugelyje sričių buvo matomas spartesnis moterų darbo užmokesčio augimas, rodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ tyrimai. Tačiau naujausia analizė atskleidė, kad per metus vyrų atlyginimai augo sparčiau nei moterų – atitinkamai 20 ir 18,5 proc. Palyginus pernai ir šių metų balandį išmokėtus atlyginimus, vyrai Lietuvoje vidutiniškai uždirbo 248 Eur daugiau. Iš 76 išanalizuotų veiklos sričių tik 11-oje moterų atlygis didesnis, tačiau toks skirtumas moterų naudai dažniausiai pastebimas menkiau apmokomose srityse.

 

„Sodros“ paskelbtais duomenimis, š. m. balandį moterų atlyginimai vidutiniškai siekė 1649 Eur/mėn., vyrų – 1897 Eur/mėn., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jie atitinkamai buvo 1391 Eur/mėn. ir 1581 Eur/mėn., о skirtumas siekė 190 Eur/mėn.

Labiausiai per metus – net 1167 Eur/mėn. – moterų atlyginimai išaugo programų rengimo ir transliavimo srityje: nuo 1992 Eur/mėn. iki 3159 Eur/mėn. Atitinkamai vyrų atlygis šioje srityje pakilo 661 Eur/mėn.: nuo 2562 Eur/mėn. iki 3223 Eur/mėn. Įspūdingas moterų atlygio pakilimas – 955 Eur/mėn. – užfiksuotas ir oro transporte: nuo 2217 Eur/mėn. pernai iki 3172 Eur/mėn. šiemet. Šiame sektoriuje dirbančių vyrų atlyginimai toliau išlieka didžiausi palyginti su kitais sektoriais ir per metus išaugo 848 Eur/mėn.: nuo 4200 Eur/mėn. pernai iki 5047 Eur/mėn. šį balandį.

 

Daugiau kaip 2 tūkst. Eur per mėnesį vyrai uždirba 33-jose srityse, moterys – 16-oje

Be aukščiau išvardintų, yra dar 14 veiklos sričių, kuriuose moterys per mėnesį balandį uždirbo daugiau kaip 2 tūkst. Eur/mėn. Balandį aukščiausius atlyginimus jos gavo tabako gaminių gamyboje (3324 Eur), finansinėse paslaugose (2973 Eur), konsultavime ir valdyme (2865 Eur), kompiuterių programavime (2819 Eur), draudime (2789 Eur), informacinėse paslaugose (2594 Eur), reklamoje (2464 Eur), farmacijoje (2263 Eur), nuomos ir lizingo įmonėse (2210 Eur), teisinėse bendrovėse (2169 Eur), kompiuterių gamyboje (2056 Eur), administravime (2010 Eur) ir sandėliavime (2005 Eur).

Iš išvardintų veiklos sričių, kuriose moterys uždirba daugiau kaip 2000 Eur/mėn., tik vienoje – tabako gaminių gamyboje – moterys balandį uždirbo daugiau nei vyrai: atitinkamai, 3324 Eur ir 2889 Eur. Kitose srityse toliau daugiau mokama vyrams. Daugiau kaip tūkstančiu eurų daugiau nei moterys vyrai per mėnesį vidutiniškai gavo oro transporte (5047 Eur), finansinių paslaugų bendrovėse (4449 Eur), draudime (4186 Eur) ir farmacijoje (3350 Eur). Šiek tiek sumažėjo atotrūkis telekomunikacijose, kur vyrai balandį vidutiniškai uždirbo 2714 Eur, moterys – 1960 Eur, o skirtumas siekė 754 Eur. Iš 76 analizuotų veiklos sričių net 33-jose vyrai gavo daugiau kaip 2000 Eur/mėn.

Vienuolikoje sričių daugiau uždirbo moterys, tačiau tik keturiose iš jų atlyginimų skirtumas buvo didesnis kaip 100 Eur – tai švietimas (1437 Eur ir 1152 Eur), globa (1473 Eur ir 1333 Eur) ir socialinė veikla (1384 Eur ir 1255 Eur).

„Darbuotojams mokami atlyginimai yra viena iš tų informacijos dalių, kuria aktyviai domisi gyventojai ir įmonės, tikrindami būsimus darbdavius ar verslo partnerius. Šiuo metu darbo rinka išgyvena darbuotojų trūkumą, todėl atlyginimai daugelyje sektorių per metus augo dviženkliais skaičiais. Tais atvejais, kai atlygio skirtumai įmonėje yra dideli, rekomenduotume turėti skaidrią politiką, nuo ko priklauso darbuotojų indėlio vertinimas“, –  sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuvos“ vadovas.

 

Mažiausi atlyginimai – apsaugoje dirbančių vyrų ir pastatų priežiūroje dirbančių moterų

Mažiausius atlyginimus Lietuvoje gavo apsaugos, maitinimo ir gėrimų, taip pat pastatų ir aplinkos aptarnavime užimti darbuotojai – jų darbo užmokestis balandį neviršijo 1042 Eur/mėn. Vis dėlto tik moterų atlyginimai maitinimo bei pastatų priežiūros bendrovėse nesiekia nė tūkstančio eurų ir atitinkamai sudaro 991 Eur/mėn. bei 928 Eur/mėn. Vyrai mažiausius atlyginimus uždirbo apsaugos sektoriuje – 1025 Eur / mėn.

Birželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas.

 

Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Stojantieji į profesinio mokymo programas galės rinktis iš 59 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kolegijų. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planuojama priimti 20,6 tūkst. asmenų.

2022 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas metu reikalingiausius specialistus ruošiančios pedagogikos, slaugos ir informatikos studijų programos bus laikomos prioritetinėmis.

„Atsižvelgus į darbo rinkos rodiklius, valstybės finansavimą numatome suteikti visiems stojantiesiems į šias specialybes, neriboti jų priėmimo. Tai reiškia, kad bus priimami visi norintys mokytis ir tenkinantys minimalius priėmimo reikalavimus. Matome, kad ypač svarbu didinti pedagogikos specialybės patrauklumą. Dėl to tobuliname nuo 2020 m. Lietuvoje veikiančią paramos būsimiems mokytojams sistemą, ją labiau siejame su prioritetais ir konkrečiomis darbo vietomis, kuriose tokių specialistų trūksta,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak viceministro, nuo rugsėjo 299 eurų dydžio stipendijos kas mėnesį bus mokamos įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų.

„Padidintas išmokas gaus paskutinio kurso studentai, pasirinkę darbą šalies mokyklose, t. y. turintys sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigoję po studijų baigimo ten išdirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato,“ – teigia G. Jakštas.

Prioritetinėmis pedagogikos krypties studijų programų specializacijomis laikomos matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas, taip pat specialioji pedagoginė pagalba.

Dar viena šių metų naujovė aukštajame moksle – priėmimas į trumposios pakopos studijų programas kolegijose. Į šias studijas gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Stojantieji bus priimami į informatikos inžinerijos ir programų sistemų studijų krypčių programas.

 

Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 25 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 2 d. 17 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 13 d. iki liepos 23 d. vyks stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas. Nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje.

Nuo rugpjūčio 3 d. iki 5 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: bakalauras.lamabpo.lt.

 

Priėmimas į profesines mokyklas

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 5 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Teikti prašymus ir gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose šiais metais turi galimybę ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys.

Pagrindinio priėmimo etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 12 d., o rugpjūčio 16–18 d. galės sudaryti profesinio mokymo sutartis.

Į likusias laisvas vietas rugpjūčio 19–23 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas. Papildomo priėmimo rezultatus bus galima sužinoti rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–31 d.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: profesinis.lamabpo.lt.

Norintieji stoti kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, jungiantis per LAMA BPO tinklalapį.

Vakar socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dalyvavo Italijoje, Romoje, vykstančioje konferencijoje „Už horizonto: nauja vaiko teisių era“, skirtoje pristatyti naują Europos Tarybos Vaiko teisių strategiją 2022–2027 m. Šį dokumentą Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė vasario pabaigoje ir juo savo darbe vadovausis 6 metus.

 

„Kartu su žingsniais, kurie sustiprino vaikų teisių apsaugą, šiandien, deja, matome daugybę siaubingų įvykių, – Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, kai kenčia ir žūsta vaikai, žūsta nekalti ir taikūs Ukrainos žmonės. Baisios naujienos iš Ukrainos miestų verčia mus tapti karo nusikaltimų prieš vaikus liudininkais. Todėl šioje, pasikeitusios pasaulio realybės šviesoje, turime permąstyti kiekvienos šalies galimus žingsnius vaiko teisių apsaugoje užtikrinant, kad reikiama pagalba pasiektų tuos vaikus, kurie vis dar yra Ukrainoje ir tuos, kurie nuo karo bėga į Europos valstybes“, – sako ministrė M. Navickienė.

Net atvykus į kitas šalis, vaikams gali kilti grėsmės, pavyzdžiui, prekyba vaikais, neteisėtas įvaikinimas ir kitos išnaudojimo formos. „Todėl mes turime parodyti savo vienybę ir solidarumą, dėti visas įmanomas pastangas ir išteklius, kad būtų pašalintas net menkiausias pavojus dėl tolesnio vaikų išnaudojimo ir kančių. Manau, kad Europos Tarybos Vaiko teisių strategijos prioritetinė sritis „Vaikų teisės krizinėse ir ekstremaliose situacijose“ pareikalaus daugiausiai mūsų dėmesio šiandien, rytoj ir artimiausioje ateityje“, – pažymėjo ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, vaikai, kaip ir kiekvienas žmogus pasaulyje, turi teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis, apimančiomis pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sritis. „Tačiau reikia dar daug nuveikti skatinant priemones, kurios užtikrintų lygybę, teisingumą ir lygias galimybes vaikams“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, esame įpareigoti padaryti daugiau nei darome iki šiol. Vaikams neužtenka išvykti iš Ukrainos, kad būtų visiškai apsaugotos jų ir artimųjų gyvybės. Ministrė pabrėžė, kad Lietuva parengusi pasirašyti sutartį su Ukraina, kuria garantuojama, jog į Lietuvą atvykę vaikai iš Ukrainos nebus įvaikinami – nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Taigi, jokios įvaikinimo procedūros nebus pradėtos ar tęsiamos tol, kol vaikai negrįš į Ukrainą.

Be to, buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, kad globa galėtų būti nustatyta spartesnėmis procedūromis tiek Ukrainos piliečio šeimoje, kuri atvyksta kartu su vaiku ir yra susijusi su vaiku giminystės ar emociniais ryšiais, tiek lietuvių šeimoje. Procedūros supaprastintos, todėl vaikui per kelias dienas garantuojamas teisėtas atstovas. Taip pat buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, užtikrinantys, kad vaikų grupės iš Ukrainos vaikų globos įstaigų kol kas galėtų būti apgyvendintos kartu, kad būtų sumažintas trauminis poveikis, kurį gali sukelti vaikų atskyrimas. Tuo pačiu užtikrinamos piniginės išmokos, paslaugos ir kitos paramos vaikams ir šeimoms priemonės.

Lietuvoje daug dėmesio skiriama vaikų gerovės priemonių kūrimui ir pastangų stiprinimui. Svarbu, kad vaikai iš labiausiai pažeidžiamų grupių galėtų naudotis visomis savo teisėmis. Pasak ministrės M. Navickienės, pristatomos naujos paslaugos vaikams, pavyzdžiui, rizikingo elgesio ir vaikams su negalia. Beveik 100 mln. eurų skirta paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms, kurios bus plėtojamos Europos Sąjungos Vaiko garantijų kontekste. Vykdant Šeimos politikos plėtros programą, suplanuotos ir įvairios prevencinės paslaugos vaikams ir šeimoms. Vaikų dalyvavimas – dar viena svarbi sritis, o gražus to pavyzdys Lietuvoje – šalia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikianti Vaikų taryba. Tai patariamoji institucija, kuri veikia priimant su vaikais susijusius sprendimus.

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 159 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,