Birželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas.

Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Stojantieji į profesinio mokymo programas galės rinktis iš 59 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kolegijų. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planuojama priimti 20,6 tūkst. asmenų.

2022 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas metu reikalingiausius specialistus ruošiančios pedagogikos, slaugos ir informatikos studijų programos bus laikomos prioritetinėmis.

„Atsižvelgus į darbo rinkos rodiklius, valstybės finansavimą numatome suteikti visiems stojantiesiems į šias specialybes, neriboti jų priėmimo. Tai reiškia, kad bus priimami visi norintys mokytis ir tenkinantys minimalius priėmimo reikalavimus. Matome, kad ypač svarbu didinti pedagogikos specialybės patrauklumą. Dėl to tobuliname nuo 2020 m. Lietuvoje veikiančią paramos būsimiems mokytojams sistemą, ją labiau siejame su prioritetais ir konkrečiomis darbo vietomis, kuriose tokių specialistų trūksta,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak viceministro, nuo rugsėjo 299 eurų dydžio stipendijos kas mėnesį bus mokamos įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų.

„Padidintas išmokas gaus paskutinio kurso studentai, pasirinkę darbą šalies mokyklose, t. y. turintys sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigoję po studijų baigimo ten išdirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato,“ – teigia G. Jakštas.

Prioritetinėmis pedagogikos krypties studijų programų specializacijomis laikomos matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas, taip pat specialioji pedagoginė pagalba.

Dar viena šių metų naujovė aukštajame moksle – priėmimas į trumposios pakopos studijų programas kolegijose. Į šias studijas gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Stojantieji bus priimami į informatikos inžinerijos ir programų sistemų studijų krypčių programas.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 25 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 2 d. 17 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 13 d. iki liepos 23 d. vyks stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas. Nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje.

Nuo rugpjūčio 3 d. iki 5 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: bakalauras.lamabpo.lt.

Priėmimas į profesines mokyklas

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 5 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Teikti prašymus ir gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose šiais metais turi galimybę ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys.

Pagrindinio priėmimo etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 12 d., o rugpjūčio 16–18 d. galės sudaryti profesinio mokymo sutartis.

Į likusias laisvas vietas rugpjūčio 19–23 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas. Papildomo priėmimo rezultatus bus galima sužinoti rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–31 d.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: profesinis.lamabpo.lt.

Norintieji stoti kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, jungiantis per LAMA BPO tinklalapį.

Vakar socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dalyvavo Italijoje, Romoje, vykstančioje konferencijoje „Už horizonto: nauja vaiko teisių era“, skirtoje pristatyti naują Europos Tarybos Vaiko teisių strategiją 2022–2027 m. Šį dokumentą Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė vasario pabaigoje ir juo savo darbe vadovausis 6 metus.

„Kartu su žingsniais, kurie sustiprino vaikų teisių apsaugą, šiandien, deja, matome daugybę siaubingų įvykių, – Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, kai kenčia ir žūsta vaikai, žūsta nekalti ir taikūs Ukrainos žmonės. Baisios naujienos iš Ukrainos miestų verčia mus tapti karo nusikaltimų prieš vaikus liudininkais. Todėl šioje, pasikeitusios pasaulio realybės šviesoje, turime permąstyti kiekvienos šalies galimus žingsnius vaiko teisių apsaugoje užtikrinant, kad reikiama pagalba pasiektų tuos vaikus, kurie vis dar yra Ukrainoje ir tuos, kurie nuo karo bėga į Europos valstybes“, – sako ministrė M. Navickienė.

Net atvykus į kitas šalis, vaikams gali kilti grėsmės, pavyzdžiui, prekyba vaikais, neteisėtas įvaikinimas ir kitos išnaudojimo formos. „Todėl mes turime parodyti savo vienybę ir solidarumą, dėti visas įmanomas pastangas ir išteklius, kad būtų pašalintas net menkiausias pavojus dėl tolesnio vaikų išnaudojimo ir kančių. Manau, kad Europos Tarybos Vaiko teisių strategijos prioritetinė sritis „Vaikų teisės krizinėse ir ekstremaliose situacijose“ pareikalaus daugiausiai mūsų dėmesio šiandien, rytoj ir artimiausioje ateityje“, – pažymėjo ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, vaikai, kaip ir kiekvienas žmogus pasaulyje, turi teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis, apimančiomis pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sritis. „Tačiau reikia dar daug nuveikti skatinant priemones, kurios užtikrintų lygybę, teisingumą ir lygias galimybes vaikams“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, esame įpareigoti padaryti daugiau nei darome iki šiol. Vaikams neužtenka išvykti iš Ukrainos, kad būtų visiškai apsaugotos jų ir artimųjų gyvybės. Ministrė pabrėžė, kad Lietuva parengusi pasirašyti sutartį su Ukraina, kuria garantuojama, jog į Lietuvą atvykę vaikai iš Ukrainos nebus įvaikinami – nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Taigi, jokios įvaikinimo procedūros nebus pradėtos ar tęsiamos tol, kol vaikai negrįš į Ukrainą.

Be to, buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, kad globa galėtų būti nustatyta spartesnėmis procedūromis tiek Ukrainos piliečio šeimoje, kuri atvyksta kartu su vaiku ir yra susijusi su vaiku giminystės ar emociniais ryšiais, tiek lietuvių šeimoje. Procedūros supaprastintos, todėl vaikui per kelias dienas garantuojamas teisėtas atstovas. Taip pat buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, užtikrinantys, kad vaikų grupės iš Ukrainos vaikų globos įstaigų kol kas galėtų būti apgyvendintos kartu, kad būtų sumažintas trauminis poveikis, kurį gali sukelti vaikų atskyrimas. Tuo pačiu užtikrinamos piniginės išmokos, paslaugos ir kitos paramos vaikams ir šeimoms priemonės.

Lietuvoje daug dėmesio skiriama vaikų gerovės priemonių kūrimui ir pastangų stiprinimui. Svarbu, kad vaikai iš labiausiai pažeidžiamų grupių galėtų naudotis visomis savo teisėmis. Pasak ministrės M. Navickienės, pristatomos naujos paslaugos vaikams, pavyzdžiui, rizikingo elgesio ir vaikams su negalia. Beveik 100 mln. eurų skirta paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms, kurios bus plėtojamos Europos Sąjungos Vaiko garantijų kontekste. Vykdant Šeimos politikos plėtros programą, suplanuotos ir įvairios prevencinės paslaugos vaikams ir šeimoms. Vaikų dalyvavimas – dar viena svarbi sritis, o gražus to pavyzdys Lietuvoje – šalia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikianti Vaikų taryba. Tai patariamoji institucija, kuri veikia priimant su vaikais susijusius sprendimus.

Balandžio 2 d., apie 14.46 val., pranešta, jog Klaipėdos r., Priekulės II k., įsibrovus į įmonės patalpas, sugadinti keturi įmonei priklausantys kompiuteriai „Apple“, mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, du riedžiai.

Bendra žala 4600 eurų.