Po to, kai pernai pavasarį „Sodra“ pradėjo skelbti vyrų ir moterų atlyginimus, keletą mėnesių daugelyje sričių buvo matomas spartesnis moterų darbo užmokesčio augimas, rodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ tyrimai. Tačiau naujausia analizė atskleidė, kad per metus vyrų atlyginimai augo sparčiau nei moterų – atitinkamai 20 ir 18,5 proc. Palyginus pernai ir šių metų balandį išmokėtus atlyginimus, vyrai Lietuvoje vidutiniškai uždirbo 248 Eur daugiau. Iš 76 išanalizuotų veiklos sričių tik 11-oje moterų atlygis didesnis, tačiau toks skirtumas moterų naudai dažniausiai pastebimas menkiau apmokomose srityse.

„Sodros“ paskelbtais duomenimis, š. m. balandį moterų atlyginimai vidutiniškai siekė 1649 Eur/mėn., vyrų – 1897 Eur/mėn., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jie atitinkamai buvo 1391 Eur/mėn. ir 1581 Eur/mėn., о skirtumas siekė 190 Eur/mėn.

Labiausiai per metus – net 1167 Eur/mėn. – moterų atlyginimai išaugo programų rengimo ir transliavimo srityje: nuo 1992 Eur/mėn. iki 3159 Eur/mėn. Atitinkamai vyrų atlygis šioje srityje pakilo 661 Eur/mėn.: nuo 2562 Eur/mėn. iki 3223 Eur/mėn. Įspūdingas moterų atlygio pakilimas – 955 Eur/mėn. – užfiksuotas ir oro transporte: nuo 2217 Eur/mėn. pernai iki 3172 Eur/mėn. šiemet. Šiame sektoriuje dirbančių vyrų atlyginimai toliau išlieka didžiausi palyginti su kitais sektoriais ir per metus išaugo 848 Eur/mėn.: nuo 4200 Eur/mėn. pernai iki 5047 Eur/mėn. šį balandį.

Daugiau kaip 2 tūkst. Eur per mėnesį vyrai uždirba 33-jose srityse, moterys – 16-oje

Be aukščiau išvardintų, yra dar 14 veiklos sričių, kuriuose moterys per mėnesį balandį uždirbo daugiau kaip 2 tūkst. Eur/mėn. Balandį aukščiausius atlyginimus jos gavo tabako gaminių gamyboje (3324 Eur), finansinėse paslaugose (2973 Eur), konsultavime ir valdyme (2865 Eur), kompiuterių programavime (2819 Eur), draudime (2789 Eur), informacinėse paslaugose (2594 Eur), reklamoje (2464 Eur), farmacijoje (2263 Eur), nuomos ir lizingo įmonėse (2210 Eur), teisinėse bendrovėse (2169 Eur), kompiuterių gamyboje (2056 Eur), administravime (2010 Eur) ir sandėliavime (2005 Eur).

Iš išvardintų veiklos sričių, kuriose moterys uždirba daugiau kaip 2000 Eur/mėn., tik vienoje – tabako gaminių gamyboje – moterys balandį uždirbo daugiau nei vyrai: atitinkamai, 3324 Eur ir 2889 Eur. Kitose srityse toliau daugiau mokama vyrams. Daugiau kaip tūkstančiu eurų daugiau nei moterys vyrai per mėnesį vidutiniškai gavo oro transporte (5047 Eur), finansinių paslaugų bendrovėse (4449 Eur), draudime (4186 Eur) ir farmacijoje (3350 Eur). Šiek tiek sumažėjo atotrūkis telekomunikacijose, kur vyrai balandį vidutiniškai uždirbo 2714 Eur, moterys – 1960 Eur, o skirtumas siekė 754 Eur. Iš 76 analizuotų veiklos sričių net 33-jose vyrai gavo daugiau kaip 2000 Eur/mėn.

Vienuolikoje sričių daugiau uždirbo moterys, tačiau tik keturiose iš jų atlyginimų skirtumas buvo didesnis kaip 100 Eur – tai švietimas (1437 Eur ir 1152 Eur), globa (1473 Eur ir 1333 Eur) ir socialinė veikla (1384 Eur ir 1255 Eur).

„Darbuotojams mokami atlyginimai yra viena iš tų informacijos dalių, kuria aktyviai domisi gyventojai ir įmonės, tikrindami būsimus darbdavius ar verslo partnerius. Šiuo metu darbo rinka išgyvena darbuotojų trūkumą, todėl atlyginimai daugelyje sektorių per metus augo dviženkliais skaičiais. Tais atvejais, kai atlygio skirtumai įmonėje yra dideli, rekomenduotume turėti skaidrią politiką, nuo ko priklauso darbuotojų indėlio vertinimas“, –  sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuvos“ vadovas.

Mažiausi atlyginimai – apsaugoje dirbančių vyrų ir pastatų priežiūroje dirbančių moterų

Mažiausius atlyginimus Lietuvoje gavo apsaugos, maitinimo ir gėrimų, taip pat pastatų ir aplinkos aptarnavime užimti darbuotojai – jų darbo užmokestis balandį neviršijo 1042 Eur/mėn. Vis dėlto tik moterų atlyginimai maitinimo bei pastatų priežiūros bendrovėse nesiekia nė tūkstančio eurų ir atitinkamai sudaro 991 Eur/mėn. bei 928 Eur/mėn. Vyrai mažiausius atlyginimus uždirbo apsaugos sektoriuje – 1025 Eur / mėn.

Birželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas.

Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Stojantieji į profesinio mokymo programas galės rinktis iš 59 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kolegijų. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planuojama priimti 20,6 tūkst. asmenų.

2022 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas metu reikalingiausius specialistus ruošiančios pedagogikos, slaugos ir informatikos studijų programos bus laikomos prioritetinėmis.

„Atsižvelgus į darbo rinkos rodiklius, valstybės finansavimą numatome suteikti visiems stojantiesiems į šias specialybes, neriboti jų priėmimo. Tai reiškia, kad bus priimami visi norintys mokytis ir tenkinantys minimalius priėmimo reikalavimus. Matome, kad ypač svarbu didinti pedagogikos specialybės patrauklumą. Dėl to tobuliname nuo 2020 m. Lietuvoje veikiančią paramos būsimiems mokytojams sistemą, ją labiau siejame su prioritetais ir konkrečiomis darbo vietomis, kuriose tokių specialistų trūksta,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Pasak viceministro, nuo rugsėjo 299 eurų dydžio stipendijos kas mėnesį bus mokamos įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 506 eurų.

„Padidintas išmokas gaus paskutinio kurso studentai, pasirinkę darbą šalies mokyklose, t. y. turintys sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigoję po studijų baigimo ten išdirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato,“ – teigia G. Jakštas.

Prioritetinėmis pedagogikos krypties studijų programų specializacijomis laikomos matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, pradinis ugdymas, taip pat specialioji pedagoginė pagalba.

Dar viena šių metų naujovė aukštajame moksle – priėmimas į trumposios pakopos studijų programas kolegijose. Į šias studijas gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Stojantieji bus priimami į informatikos inžinerijos ir programų sistemų studijų krypčių programas.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 25 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 2 d. 17 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 13 d. iki liepos 23 d. vyks stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas. Nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje.

Nuo rugpjūčio 3 d. iki 5 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: bakalauras.lamabpo.lt.

Priėmimas į profesines mokyklas

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 5 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Teikti prašymus ir gauti valstybės finansuojamą vietą profesinio mokymo įstaigose šiais metais turi galimybę ir iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukę asmenys.

Pagrindinio priėmimo etapo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 12 d., o rugpjūčio 16–18 d. galės sudaryti profesinio mokymo sutartis.

Į likusias laisvas vietas rugpjūčio 19–23 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas. Papildomo priėmimo rezultatus bus galima sužinoti rugpjūčio 26 d. Sutarčių sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks rugpjūčio 29–31 d.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: profesinis.lamabpo.lt.

Norintieji stoti kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, jungiantis per LAMA BPO tinklalapį.

Vakar socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dalyvavo Italijoje, Romoje, vykstančioje konferencijoje „Už horizonto: nauja vaiko teisių era“, skirtoje pristatyti naują Europos Tarybos Vaiko teisių strategiją 2022–2027 m. Šį dokumentą Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė vasario pabaigoje ir juo savo darbe vadovausis 6 metus.

„Kartu su žingsniais, kurie sustiprino vaikų teisių apsaugą, šiandien, deja, matome daugybę siaubingų įvykių, – Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, kai kenčia ir žūsta vaikai, žūsta nekalti ir taikūs Ukrainos žmonės. Baisios naujienos iš Ukrainos miestų verčia mus tapti karo nusikaltimų prieš vaikus liudininkais. Todėl šioje, pasikeitusios pasaulio realybės šviesoje, turime permąstyti kiekvienos šalies galimus žingsnius vaiko teisių apsaugoje užtikrinant, kad reikiama pagalba pasiektų tuos vaikus, kurie vis dar yra Ukrainoje ir tuos, kurie nuo karo bėga į Europos valstybes“, – sako ministrė M. Navickienė.

Net atvykus į kitas šalis, vaikams gali kilti grėsmės, pavyzdžiui, prekyba vaikais, neteisėtas įvaikinimas ir kitos išnaudojimo formos. „Todėl mes turime parodyti savo vienybę ir solidarumą, dėti visas įmanomas pastangas ir išteklius, kad būtų pašalintas net menkiausias pavojus dėl tolesnio vaikų išnaudojimo ir kančių. Manau, kad Europos Tarybos Vaiko teisių strategijos prioritetinė sritis „Vaikų teisės krizinėse ir ekstremaliose situacijose“ pareikalaus daugiausiai mūsų dėmesio šiandien, rytoj ir artimiausioje ateityje“, – pažymėjo ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, vaikai, kaip ir kiekvienas žmogus pasaulyje, turi teisę naudotis visomis žmogaus teisėmis, apimančiomis pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sritis. „Tačiau reikia dar daug nuveikti skatinant priemones, kurios užtikrintų lygybę, teisingumą ir lygias galimybes vaikams“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, esame įpareigoti padaryti daugiau nei darome iki šiol. Vaikams neužtenka išvykti iš Ukrainos, kad būtų visiškai apsaugotos jų ir artimųjų gyvybės. Ministrė pabrėžė, kad Lietuva parengusi pasirašyti sutartį su Ukraina, kuria garantuojama, jog į Lietuvą atvykę vaikai iš Ukrainos nebus įvaikinami – nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Taigi, jokios įvaikinimo procedūros nebus pradėtos ar tęsiamos tol, kol vaikai negrįš į Ukrainą.

Be to, buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, kad globa galėtų būti nustatyta spartesnėmis procedūromis tiek Ukrainos piliečio šeimoje, kuri atvyksta kartu su vaiku ir yra susijusi su vaiku giminystės ar emociniais ryšiais, tiek lietuvių šeimoje. Procedūros supaprastintos, todėl vaikui per kelias dienas garantuojamas teisėtas atstovas. Taip pat buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, užtikrinantys, kad vaikų grupės iš Ukrainos vaikų globos įstaigų kol kas galėtų būti apgyvendintos kartu, kad būtų sumažintas trauminis poveikis, kurį gali sukelti vaikų atskyrimas. Tuo pačiu užtikrinamos piniginės išmokos, paslaugos ir kitos paramos vaikams ir šeimoms priemonės.

Lietuvoje daug dėmesio skiriama vaikų gerovės priemonių kūrimui ir pastangų stiprinimui. Svarbu, kad vaikai iš labiausiai pažeidžiamų grupių galėtų naudotis visomis savo teisėmis. Pasak ministrės M. Navickienės, pristatomos naujos paslaugos vaikams, pavyzdžiui, rizikingo elgesio ir vaikams su negalia. Beveik 100 mln. eurų skirta paslaugoms vaikams su negalia ir jų šeimoms, kurios bus plėtojamos Europos Sąjungos Vaiko garantijų kontekste. Vykdant Šeimos politikos plėtros programą, suplanuotos ir įvairios prevencinės paslaugos vaikams ir šeimoms. Vaikų dalyvavimas – dar viena svarbi sritis, o gražus to pavyzdys Lietuvoje – šalia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikianti Vaikų taryba. Tai patariamoji institucija, kuri veikia priimant su vaikais susijusius sprendimus.

Balandžio 2 d., apie 14.46 val., pranešta, jog Klaipėdos r., Priekulės II k., įsibrovus į įmonės patalpas, sugadinti keturi įmonei priklausantys kompiuteriai „Apple“, mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, du riedžiai.

Bendra žala 4600 eurų.