Kraupi keturmečio žmogžudystė Kėdainiuose išjudino valdininkus keisti neefektyvią vaiko teisių apsaugos sistemą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prabilo apie centralizaciją. Pokyčiai, anot Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Dalios Gumuliauskienės, yra reikalingi bei planuojami ir pačioje Savivaldybėje.  

D. Gumuliauskienė portalui mano-gargzdai.lt pasakojo, kad rajone yra 160 socialinės rizikos šeimų, kuriomis rūpinasi 11 seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų. Tiesa, Agluonėnų ir Judrėnų seniūnijose šie darbuotojai dirba pusę etato, o Priekulėje, kurioje yra net 39 socialinės rizikos šeimos – du etatai. Egzistuoja netolygūs darbo krūviai, mat vieniems tenka rūpintis 9-iomis, kitiems – net 20-ia socialinės rizikos šeimų.

Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos, dar po du specialistus dirba vaikų dienos centruose Priekulėje ir Gargžduose: „Su išlyga priskirčiau prie žmogiškųjų išteklių, kurie dirba su socialinės rizikos šeimomis, bet jų funkcijos, žinoma, yra kitos – dirbama su vaikais. Seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai orientuojasi į tėvus – kad atgautų arba suformuotų tėvystės įgūdžius“.

Akivaizdu, kad ministerijos iškeltas tikslas, jog vienas socialinis darbuotojas rūpintųsi ne daugiau kaip 10-ia socialinės rizikos šeimų, Klaipėdos rajone šiuo metu nėra įgyvendintas. Valstybės biudžete numatyta lėšų papildomam pareigybių didinimui, esą šalyje jų turėtų atsirasti dar 391-a. Dar neaišku, kiek naujų darbo vietų galėtų atsirasti rajone.

„Realu būtų iki 10 ar 11 šeimų vienam žmogui, apie ką dabar ir kalbama. Suomijoje, pavyzdžiui, yra 4“, – sakė D. Gumuliauskienė, pridūrusi, kad tikimasi iš Valstybės skirtų lėšų pastiprinti šį svarbų sektorių.

Siūlys naują modelį

Specialistė atviravo, kad jau prieš kurį laiką inicijavo diskusijas apie socialinių darbuotojų pavaldumo pokyčių reikalingumą, nes dabartinis modelis nevykęs. Specialistė siūlys juos įdarbinti į vieną įstaigą, greičiausiai – Paramos šeimai centrą. Jos įsitikinimu, tai padėtų efektyviau paskirstyti darbuotojų krūvį ir užtikrinti kokybiškesnį paslaugų teikimą.

„Šiuo metu labai rimtai ruošiu klausimą dėl tų darbuotojų etatų perdavimo į vienas rankas, kad jos priklausytų ne seniūnijoms, bet vienam iš socialinių paslaugų centrų. Jie ir toliau dirbtų seniūnijose, bet atskaitomybė būtų socialinių paslaugų įstaigai“, – idėją pristatė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Į tos įstaigos apskaitą, anot D. Gumuliauskienės, taip pat pereitų ir turimos transporto priemonės. Analogiškų pavyzdžių Lietuvoje yra, toks modelis taikomas daugelyje miestų.

Įžvelgia daug pliusų

Vienas privalumų, anot valdžios atstovės – kad darbuotojai būtų pavaldūs įstaigai, kurios pagrindinė funkcija yra socialinių paslaugų teikimas, o tiesioginiu jų vadovu būtų socialinio darbo specialistas.

„Dabar seniūnai ne visi turi reikiamą išsilavinimą, supratimą, šis darbas nėra prioritetas. Vienas daugiau, kitas mažiau domisi“, – atviravo D. Gumuliauskienė.

Be to, anot specialistės, būtų galima suvienodinti žmogui tenkantį prižiūrimų socialinių šeimų skaičių, laksčiau reaguoti į pasikeitimus, taip pat organizuoti vieningus ir privalomus mokymus, susitikimus, problemų aptarimus.

„Dabar organizuojame mokymus, kviečiame, kas važiuoja, kas nevažiuoja. Aš nesu jų vadovas, neprivalo manęs klausyti“, – apie vieningos sistemos nebuvimą pasakojo D. Gumuliauskienė.

 Socialinės rizikos šeimose Klaipėdos rajone auga 317 vaikų. Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Jaučia pasipriešinimą

Socialinės paramos skyriaus vedėjos teigimu, yra ir nemažai priežasčių, kodėl pokyčiai dar nėra įgyvendinti. Trukdo ne tik teisiniai aspektai, bet ir seniūnų pasipriešinimas. Jiems, anot specialistės, yra paranku turėti šalia žmogų, kuris kartais funkcijas atlieka ir ne pagal pareigybes – pavaduoja sekretorę ar kitą darbuotoją.

Taip pat egzistuoja ir tam tikras nerimas dėl galimo darbo netekimo.

„Kadangi tektų teisiškai atlikti atleidimo procedūras, dalis darbuotojų galbūt nerimauja dėl to. Gerų specialistų trūksta, tikrai neliktų be darbo“, – sakė D. Gumuliauskienė.

Vedėja tikisi, kad naują modelį, jeigu pritars ir politikai, būtų galima pradėti įgyvendinti jau šį pavasarį.

„Jau buvo pristatyta ir Socialinės rūpybos komiteto posėdyje, yra pritarusi Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba“, – proceso eigą apibūdino Administracijos darbuotoja.

Prižiūri 24-ias socialinės rizikos šeimas

Gargždų seniūnijoje socialinei darbuotojai Alvydai Mogilienei tenka rūpintis net 24-iomis socialinės rizikos šeimomis, kuriose auga 50 vaikų. Pakalbinta specialistė neslėpė, kad skirti pakankamai dėmesio visoms yra neįmanoma.

„Laukiu tos pagalbos, geriau dirbtų 2 ar 3 žmonės, su kuriais būtų galima pasidalinti darbo krūviu, bet gauti mažesnį atlygį. Ne pinigai svarbu, bet kad galėtume padėti. Nuolat galvoji, kad kažkas neatsitiktų, jauti įtampą“, – atviravo moteris.

Jos teigimu, visuomenė yra abejinga ir sukrunta tik po siaubingų nelaimių, bet dalintis informacija reikia nuolat.

„Dabartiniai įvykiai sukrėtė visus, todėl suintensyvėjo informacijos teikimas, o įprastai niekas nenori kalbėti. Nei kaimynai nekalbėdavo, visi bijodavo kažko. Būdavo pasibeldi į duris, bet mums jų niekas neatidaro“, – mintimis apie gyventojų abejingumą dalinosi A. Mogilienė.

Ji teigė palaikanti planuojamą prijungimą prie Paramos šeimai centro, nes pokyčiai yra būtini.

„Galbūt bus geriau, nes kažką keisti tikrai reikia“, – vylėsi socialinė darbuotoja.

Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad 2016 metais Klaipėdos rajone užfiksuoti 98 atvejai, kai vaikai patyrė psichologinį, 22 – fizinį, 7 – seksualinį smurtą. Socialinės rizikos šeimose Klaipėdos rajone auga 317 vaikų. Daugiausiai jų – net 90 (39 soc. rizikos šeimos) yra Priekulės seniūnijoje, po to seka Gargždų seniūnija – 50 vaikų (24 soc. rizikos šeimos), Kretingalės (35 vaikai, 13 šeimų), Veiviržėnų (30 vaikų, 13 šeimų), Endriejavo (20 vaikų, 7 šeimos), Vėžaičių (17 vaikų, 16 šeimų), Dauparų (17 vaikų, 9 šeimos), Agluonėnų (17 vaikų, 8 šeimos), Sendvario (14 vaikų, 8 šeimos), Judrėnų (13 vaikų, 6 šeimos).