Savaitgalį gargždiškiai turėjo galimybę pamatyti filmą „Dzūkijos jautis“, keliaujantį po visą Lietuvą ir rodytą ne viename tarptautiniame festivalyje. Apie savo kūrinį su žiūrovais kalbėjosi pats šio filmo režisierius, klaipėdietis Linas Mikuta.

„Senojo lietuviško kaimo įvaizdis pamažu nyksta. Tradicinių kaimų gyventojai palieka šį pasaulį, suteikdami erdvę naujakurių kultūrai. Į apleistas žemes atsikeliantys miesto gyventojai iš esmės keičia senojo kaimo dvasią. Man įdomu užčiuopti skirtumą tarp jų ir užfiksuoti paskutinę tradicinio lietuviško kaimo kartą, nepaisant to, kad kai kurie negrįžtamai skęsta alkoholyje ar praranda gyvenimo prasmę. Tačiau giliai širdyje jie vis dar saugo brangiausias vertybes – paprastumą ir stiprų ryšį su gamta“, - apie savo filmą „Dzūkijos jautis“ yra pasakęs L.Mikuta.

Taip režisieriaus apibūdintą kaimą ir išvydo gargždiškiai. Per nykstantį lietuvišką kaimą žiūrovai keliavo stebėdami pagrindinį filmo herojų – Joną, vietinių dar vadinamą Jaučiu.

Filmo herojai – neišgalvoti

Filmo veiksmas vyksta konkrečiame ir neišgalvotame Lietuvos kaime – Miškiniuose. Ši vietovė tampa tarsi simboliu visų nykstančių ir lyg agonijoje gyvenančių Lietuvos kaimų.

Pagrindinį filmo herojų Joną pažįsta visi, mat Jonas moka dirbti daugybę darbų. Jis padeda kaime besikuriantiems miestiečiams, karšina savo motiną, prižiūri gyvulius ir taip toliau. Filme pamatome paprastą kaimietį, kuris mėgsta pajuokauti, ne paslaptis, kaip ir nemaža kaimo žmonių dalis, Jonas mėgsta ir išgerti. 

Jonas „Jautis“ yra lyg dabartinio lietuviško kaimo atspindys – išgeriančio, nykstančio, besiritančio žemyn, tačiau turinčio ryšį su gamta, Dievu kaimo simbolis.

Šį filmą stebėję gargždiškiai režisieriui L.Mikutai turėjo ne vieną klausimą – ar iš tiesų lietuviškas kaimas toks, kaip pavaizduota, ar filmo herojai išgalvoti, ar scenos suvaidintos.

Šį neilgą, vos valandos trukmės filmą be jokios abejonės galima pavadinti dokumentiniu. Mat L.Mikuta patikino, jog kino juostoje užfiksuoti žmonės, vietos – autentiškos, neišgalvotos, herojai – tikri, tokie, kokie yra iš tiesų. O ir senojo kaimo realybė neretai tokia, kaip vaizduojama filme – ūkanota, varginga, bet vis dar sauganti tam tikras vertybes, ryšį su gamta.