Vasario 28 d. parodų rūmuose Litexpo surengta konferencija „Policija 2020“. Į ją atvyko Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Vidaus reikalų ministerijos, policijos, giminiškų institucijų vadovai ir policijos pareigūnai iš visos Lietuvos. Konferencijoje pristatyti 2016-ųjų policijos veiklos rezultatai, diskutuota apie vykdomus pokyčius ir perspektyvas iki 2020 metų.

Ministras Pirmininkas akcentavo pokyčių būtinybę, tačiau pabrėžė, kad tai yra policijos vadovų bei visos vadovaujančiosios komandos atsakomybė. „Kodėl turime keistis ir daryti pokyčius? Vardan žmogaus ir valstybės – tai jiems turime teikti kokybišką paslaugą. Ko nori žmonės? Profesionalaus pareigūno, reaguojančio į pagalbos šauksmą, gebančio išspręsti problemą. O tai padaryti pajėgus tik pasirengęs ir aprūpintas pareigūnas, tad būtina į jį investuoti“, – kalbėjo S. Skvernelis. Jis taip pat akcentavo, kad į pertvarkas būtina įtraukti policijos bendruomenę, o pareigūnams linkėjo jaustis socialiai saugiems, nes tik saugūs policininkai gali padėti žmonėms būti saugiems.

Renginio metu surengta diskusija, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, generalinis komisaras Linas Pernavas, Kelmės rajono policijos viršininkas Robertas Jagminas, Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Mackela.

Policijos generalinis komisaras pasidžiaugė, kad policija buvo pirmoji institucija, kuri ryžosi savo jėgomis įgyvendinti pokyčius. „Klaidų darėme, tačiau dabar manau, kad visa reforma užtruko per ilgai. Man kartais atrodo, kad mūsų žmonės pamiršo, nuo ko mes pradėjome ir jau nesupranta, kas yra ta reforma“ – sakė L. Pernavas. Bet svarbiausia, ką akcentavo policijos generalinis komisaras – dirbti taip, kad po keliolikos metų galėtume žvelgti į akis vaikams ar vaikaičiams nesigėdydami, kad nepadarėme visko, ką galėjome.

Vidaus reikalų ministras teigė, kad atliktas reformos vertinimas rodo, kad pokyčiai buvo būtini, bet yra ir taisytinų dalykų, pirmiausia – komunikacija. Kitas ministro pavyzdys: padidėjo pirminės grandies pareigūnų atlyginimai, o turinčiųjų daugiau patirties – ne. Tad reikėtų spręsti šią problemą.

Iš esmės tuos pačius dalykus – gerus kolegų ir vadovų santykius, demokratiškai priimamus sprendimus – akcentavo ir kiti konferencijos dalyviai, paprašyti įvardinti vienu žodžiu, ko trūksta policijoje. Ir, žinoma, noro. Noro rasti sprendimą, peržengti ambicijas ir interesus, sukurti ką nors konkretaus.

Konferencijos svečias, žinomas ekonomistas Gitanas Nausėda pasidalino įžvalgomis apie viešojo sektoriaus efektyvumą. Pasak ekonomisto, dabartinės darbo rinkos tendencijos stumia link darbuotojų „išplovimo“ iš viešojo į privatų sektorių. Jis mato vienintelę išeitį – suteikti daugiau autonomijos asignavimų valdytojams didinti vidutinį darbo užmokestį mažinant darbuotojų skaičių, t. y. atlikti efektyvumo reformą „savo rankomis“.

Estijos policijos ir sienos apsaugos tarnybos direktorius Elmar Vaher papasakojo apie Estijos policijos pertvarkas – kaip po jų pasikeitė šalies saugumas ir pareigūnų darbo sąlygos. Jis taip pat akcentavo veiklos efektyvumą iš vidinių resursų, tačiau taip pat džiaugėsi ir teigiamu valstybės požiūriu į viešojo saugumo problematiką.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris aptarė pamokas, kurias policija išmoko darydama pokyčius. Pavaduotojas atkreipė dėmesį į programos 1000 įgyvendinimą: „Mažai kas šiandien netiki, kad 2020 m. taip ir bus. O prisipažinkime, ar daug kas tuo tikėjo 2015 m.?“.

Konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia: