Naujienų portalas mano-gargzdai.lt tęsia straipsnių ciklą „Verslus jaunimas“, skirtą atkreipti dėmesį į Klaipėdos rajone sau darbo vietas kuriančius jaunus žmones. Inesa Gaudutytė – pažįstama daugeliui renginiuose besilankančių  rajono gyventojų. Veiviržėnų kultūros centro Kultūrinės veiklos vadybininkė yra daugelio originalių idėjų sumanytoja ir jų įgyvendintoja, o scenoje merginai tenka praleisti nemažai laiko. Tačiau ne daugelis žino, kad I. Gaudutytė pamažu plėtoja ir savo, kaip renginių vedėjos, verslą ir maloniai padės visiems, norintiems išskirtinės šventės. Kviečiame skaityti interviu su I. Gaudutyte.

Trumpai papasakok apie save. Kokias studijas baigei? Nuo kada dirbi Veiviržėnų kultūros centre?

Man 24 metai. Po vidurinės baigimo įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją, kurioje baigiau kultūros vadybos studijas, po jų įgijau vadybos bakalaurą Klaipėdos universitete, o šiuo metu studijuoju magistro studijas: Medijas ir komunikaciją Klaipėdos universitete. Jeigu viskas gerai, gruodžio mėnesį turėčiau baigti. Veiviržėnų kultūros centre įsidarbinau dar trečiame kurse, kai baigiau atlikinėti praktiką. Buvo likę parašyti tik diplominį darbą. Dirbu čia jau keturis metus, nuo 2013 metų.

Kada pastebėjai, kad tau patinka scena? Ar mokykloje buvai aktyvi renginių dalyvė, vedėja?

Jau vidurinėje žinojau, kad studijas rinksiuosi kultūros srityje, buvau aktyvi renginių vedėja, nuolat dalyvavau visuomeniniame gyvenime, lankiau įvairius būrelius: šokių, muzikos mokyklą ir kt. Visada patiko būti scenoje. Žavėjo jaudulys ir tas malonus jausmas, kai viskas sklandžiai pavyksta.

Kaip pradėjai vesti renginius? Kas paskatino?

Pradėjau nuo draugų vakarėlių. Jie skatino, tada ėmiau po truputį vesti ir kitus vakarėlius ir be reklamos –tik iš lūpų į lūpas vis gaudavau pasiūlymų, todėl manau, kad sekasi neblogai.

Papasakok apie vedamus renginius? Kokie jie? Kuo stengiesi išsiskirti?

Daug renginių neapsiimu, nes Veiviržėnų kultūros centre praleidžiu begalę laiko, dar studijos, todėl planuoju plėsti veiklą, kai jas pabaigsiu.

Renginius vedu pačius įvairiausius: nuo klasikinių – scenos renginių, įvairių progų minėjimų, koncertų iki asmeninių švenčių: gimtadienių vakarėlių, išleistuvių, krikštynų, vestuvių. Dažniausiai vykstame su didžėjumi, nebent užsakovai turi užsisakę grupę.

Stengiamės kiekvieną žaidimą adaptuoti pagal esamą kompaniją, mėgstame organizuoti flashmobus, su kiekvienu suderiname sąlygas, nevedame vakarėlių vulgariai, neraginame vakaro svečių išgerti ir prigerti. Tai stereotipas likęs iš vestuvių muzikantų.

Kiekvieną kartą ruošiame vis kitą scenarijų, kruopščiai atrenkame veiklas pagal amžiaus grupę, pagal šventės tematiką. Mėgstame organizuoti teminius vakarėlius, kuriuose ypač dažnai vyksta žaismingas rungtyniavimas tarp svečių ir pan.

Turime įvairių programų, jeigu matome, kad kažkas vakarėlio metu nepasiteisina, daugiau nekartojame. Taip atsitinka ne dažnai, bet yra buvę, kad žaidimas yra tiesiog per sudėtingas.

Kokiam gausiausiam žiūrovų skaičiui teko vesti renginį? Koks tai buvo renginys? Ar nejauti scenos baimės?

Jeigu kalbant apie pramogines šventes (jubiliejus, vestuves ir pan.) tai gausiausias renginys buvo Naujųjų metų sutiktuvės. Ten dalyvavo 100 žmonių, vyko Priekulėje, kavinėje „Venckai Venckuose“. Iššūkis buvo didelis, nes kompanijos skirtingos, sėdėjo prie staliukų. Kiekvieną kartą pati vakaro pradžia būna sudėtinga, nes visada egzistuoja sveika baimė, bet tik pradėjus viskas dingsta.

Labai svarbu – gera nuotaika, ne tik vedančiojo bet ir susirinkusių svečių. Dažnai pajuokaujame su kitais renginių vedėjais, kad kiekvienoje kompanijoje būna nors po vieną žmogų, kurio nereikia kalbinti.

Koks jausmas aplanko scenoje? Kur semiesi idėjų žaidimams? Scenarijui?

Scenos jausmas geras. Idėjos iš visur: internetas, „Youtube“, kai kurie žaidimai adaptuojami pagal poreikį arba taip, kaip man atrodo geriausiai. Žaidimų yra tūkstančiai, bet ne visi tinkami smagiam vakarėliui, tai atsirenkame, patobuliname. Scenarijų deriname su užsakovais, pasiūlome įvairiausių minčių, idėjų jų šventei, o po to jau lieka tik išpildyti.

Ratas renginių organizavimo įmonių didžiulis. Vieni daro dekoracijas, kiti turi tam tikrus rekvizitus, kiti groja smuiku, ar yra puiki grupė, kiti – dar kažką. Per 3 metus kontaktų surinkta tikrai nemažai, prireikus vieno ar kito tiesiog skambinu.

Koks, tavo nuomone, turi būti geras renginių vedėjas?

Geras renginių vedėjas turi mokėti prisitaikyti prie publikos, gerai valdyti situacijas, kai reikia – čia ir dabar, jausti publiką, neieškoti žodžių kišenėje, būti geros nuotaikos.

Kaip klientai suranda tave?

Iš lūpų į lūpas. Neseniai tik sukūriau „Facebook“ puslapį, pradėjau kelti įvairią medžiagą iš renginių: „Renginių vedėja Inesa“.

Kokie tavo ateities planai būtent šioje srityje?

Pagyvensime ir pamatysime. Planų yra, bet jie tegul lieka paslaptyje.

Jeigu ir Jūs esate iki 29 metų ir žengiate pirmuosius žingsnius versle, susisiekite el. paštu ir mes pasidalinsime Jūsų istorija.

Akimirkos iš I. Gaudutytės vedamų renginių – asmeninio ir redakcijos archyvo nuotraukose: