Pasveikinti kretingališkės Ninos Krisikaitienės 90-ojo jubiliejaus proga Klaipėdos rajono savivaldybės ir Kretingalės seniūnijos atstovai vyko į Plikių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kur senolė gydėsi prieš pat gimtadienį ją užklupusią ligą.

Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė džiaugėsi, kad senolė tokią svarbią dieną nėra viena: palatoje su gimtadieniu sveikino ir vaišėmis ją džiugino sūnus Valerijus su žmona Aušra ir dviem sūnumis. Ilgaamžė pasakojo, kad jėgų ji vis dar turi, tiesiog netikėtai užklupusi liga šiek tiek pritemdė šventės džiaugsmus. Senolė Kretingalėje gyvena savarankiškai, tiesa, meile ir rūpesčiu ją apgaubia taip pat Kretingalėje gyvenanti sūnaus Valerijaus šeima.

Nina Krisikaitienė gimė Leningrado apskrityje. Kai jai suėjo 14 metų juos pasiekė II pasaulinio karo baisumai. Mama žuvo užlipusi ant minos, o per karą mergina buvo išvežta į Vokietiją. Ten ji dirbo ligoninėje. Ilgaamžė nebuvo tinginė – išmoko vokiečių kalbą, pasižymėjo darbštumu ir nesiskundė, o stengėsi kurti geresnį gyvenimą ten kur yra. Merginai teko padėti tėvui užauginti du jaunesnius broliukus ir sesutę. Po karo paaiškėjus, kad namų Rusijoje jie nebeturi – jie sudegę, šeima buvo perkelta į Lietuvą, Pasvalio rajoną. Gyvenimas ir čia nelepino, ypač, po to, kai ilgaamžės tėvas buvo nušautas ir išauginti brolius ir seseris teko pačiai. Vėliau tiek broliai, tiek sesuo patraukė atgal į Rusiją. Senolė jau pragyveno savo jaunėlius brolius ir seserį.

Iš Pasvalio rajono Nina išvyko, išgirdusi, kad Kretingalės seniūnijoje įsikurs didelis ūkis, kuriame galės dirbti. Sunkaus darbo nebijojusi senolė čia atvyko kartu su savo vyru, vaikais ir dirbo fermoje. Kadangi 90-metė buvo mokyta šiek tiek daugiau nei kiti darbininkai – buvo baigusi 5 klases – ją paskyrė dirbti į sandėlį, kuriame ji ir dirbo iki pensijos. Nina Krisikaitienė su vyru susipažino dirbdama, jos dėmesį būtent ir patraukė vyro darbštumas. „Krisikaitis vienintelis gerai mokėjo su traktoriais elgtis, o ir tų traktorių dar daug nebuvo. Kartu dirbdavome, taip ir pradėjome bendrauti“, – pasakojo senolė. Ištekėjo ji būdama 21 metų, su vyru gyveno 54 metus iki pat jo mirties. Kartu su vyru susilaukė 4 vaikų: 1 sūnaus ir 3 dukrų. Šiandien senolę aplanko tik trys vaikai – 1 dukra jau atgulė amžinojo poilsio. Tikras džiaugsmas ilgaamžei – 9 anūkai ir 7 proanūkiai.

Artimieji pasakojo, kad močiutė juos džiugina istorijomis apie savo jaunystę, pasakoja ir apie karą. Moters atsiminimai ryškūs, gausūs detalių. Jos pasakojimuose ne tik vieno žmogaus, bet viso laikmečio istorija, išmintis, o pasakojimai anūkams ir proanūkiams – įdomesni už istorijos knygas. Ilgaamžė prisipažino, kad jaučiasi gyvybinga, stipri ir tikisi kuo greičiau pasveikti, kad galėtų džiaugtis pavasariu. Kai aplink tiek mylinčių žmonių – nesijaučia ir metų našta.