Antradienio vakarą „Lijo“ konferencijų salėje, Gargžduose, vyko Pilietinių iniciatyvų centro organizuotas susitikimas-diskusija su gydytoju, vaikų ir paauglių psichiatru, Vilniaus universiteto (VU) profesoriumi, specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatos klausimais, Dainiumi Pūru. Gausiai susirinkę gyventojai ne tik įdėmiai klausėsi profesoriaus nuomonės, bet ir pažėrė daugybę klausimų.

Turėti emocinių problemų – normalu

Susitikimą tema „Pasikalbėkime apie psichikos sveikatą“ profesorius pradėjo pastebėdamas, kad visuomenėje dažnai neteisingai bandoma skirstyti žmones į normalius ir nenormalius.

„Yra daug įrodymų, kad žmonės, kuriems yra lemta būti su diagnoze, kenčia ne tiek nuo to sutrikimo, kiek nuo sveikosios visuomenės požiūrio“, – susitikime kalbėjo psichiatras.

D. Pūro teigimu, paradoksalu ir tai, kad tie, kurie sako esantys sveiki ir jiems viskas yra gerai, dažniausiai turi rimtų sutrikimų.

Šiuolaikinis požiūris, kuriam pritaria ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): „Visiškai normalu turėti psichologinių emocinių problemų ir jas pripažinti“.

Pasak D. Pūro, gerai ne tik pripažinti apie problemas, bet ir kreiptis pagalbos. Kaip blogąjį tokio nepripažinimo pavyzdį, jis pateikė 12 metų trumpesnę vyrų gyvenimo trukmę.

„Blogai yra neigti emocijas, garo katilas ima ir sprogsta“, – palyginimą pateikė profesorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad kreiptis į psichologus ar psichiatrus dažnai tiesiog bijoma, prie to prisideda ir nepalankus visuomenės požiūris.

Savižudybės – prastos bendravimo kultūros pasekmė

Profesorius D. Pūras susitikime akcentavo, kad lietuviai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, gyvena itin gerai, turi puikias galimybes, tačiau dažnai jaučiasi nelaimingi.

„Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, Afrikos vaikai su ryžių sauja jaučiasi geriau. Lietuvis nori gyventi kaip Švedijoje. Klaidingas suvokimas buvo Sąjūdžio metais, laukiame, kad kažkas atskraidins dideles algas“, – mintis dėstė D. Pūras.

Psichiatras pastebėjo, kad kai imamasi priemonių, rezultatai gali džiuginti. Kaip teigiamą pavyzdį jis nurodė valdžios ir piliečių veiksmus, suvaldant karą keliuose: nuo 1000 žuvusiųjų skaičius sumažintas iki apytiksliai 250. Jo teigimu, lygiai tą patį galima padaryti su savižudybių skaičiumi, bet nenorima.

 D. Pūro manymu, tam trukdo ir įvairūs mitai, pavyzdžiui, esą jeigu žmogus norės nusižudyti, jis vis tiek tą padarys. Nepadeda ir neigiamas valdžios požiūris: „Ne kartą girdėjau ir iš politikų raginimus baigti pūsti muilo burbulą, neprašyti pinigų, esą problemos prikuriamos“.

Pranešėjas susirinkusiesiems kalbėjo ir apie tai, kad „psichiatrijos sistema Lietuvoje ne tiek mažina savižudybių skaičių, kiek tą bejėgiškumą didina. Jeigu su nervais negerai, manoma, kad tau reikia psichiatrijos ligoninės ir daug vaistų. Tų vaistų kartais reikia, bet tikrai dominuoti neturi. Vienintelė biudžeto eilutė su daug milijonų antidepresantų kompensavimui garbės nedaro“.

Profesoriaus teigimu, savižudybes sumažinti padėtų pagarbūs tarpusavio santykiai, bendravimo kultūra.

„Garbiname smurto kultūrą, reikia išmokti pagarbiai bendrauti vieniems su kitais“, – požiūrį atskleidė D. Pūras, nurodydamas, kad PSO savižudybes laiko smurto forma, nukreipta į save.

Psichiatras kalbėjo, kad  jeigu savižudybę pasirinktų tik sunkia depresija sergantys žmonės, būtų nesunku pastebėti, tačiau dažnai nusižudo žmonės, kurie nerodo aiškių psichikos sutrikimo požymių.

Nuo politikos iki sąmokslo teorijų

Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys, dalyvavęs diskusijoje, pateikė pavyzdį kaip Gruzijos valdžia, priėmusi politinį sprendimą, vaikų skaičių globos namuose sumažino nuo 3000 iki 300.

Profesorius D. Pūras, kalbėdamas apie Lietuvos valdžios veiksmus imtis tam tikrų ryžtingų sprendimų, pastebėjo, kad dažniausiai yra bijoma.

„Lietuvoje yra linija – nedaryti staigių judesių, 10 kartų pamatuoti prieš kerpant“, – apie valdžią kalbėjo psichiatras, atkreipęs dėmesį, kad kiekvienas naujas ministras atėjęs dirbti pasako tą pačią frazę: „Negalima per naktį visko pakeisti“.

D. Pūro teigimu, ministras, kuris darys dideles ir reikšmingas reformas, kitą kartą nebebus ministru.

Susitikime diskutuota ir apie neetišką žiniasklaidos vaidmenį, demonstruojant žmonių nelaimes, menkaverčius kriminalus iškeliant kaip pagrindines naujienas. Profesorius akcentavo, kad patys lietuviai turėtų daugiau domėtis, kas vyksta pasaulyje, nepasiduoti sąmokslo teorijoms.

Buvo prisimintas prieš kelerius metus garsiai kelta sąmokslo teorija, esą Norvegijoje grobiami lietuvių vaikai.

 „Atsirado daugybė žmonių patikėjusių, kaip baisu yra Šiaurės ir Vakarų Europoje“, – propagandos pasiektą tikslą įvardijo profesorius.

Esą vėliau viską aukštyn kojomis apvertė „vaikų šulinyje“ skandalas. G. Duoblys atskleidė faktus, kurie sako, kad per keletą metų Norvegijoje iš šeimų buvo paimta 10 vaikų, kai tuo tarpu Lietuvoje per metus iš šeimų paimami apie 1,5 tūkst. vaikų.

D. Pūras Lietuvą palygino su paaugliu, kuri vis dar ieško savo tapatybės. Susitikime kalbėta ir apie situaciją Sirijoje, propagandą, neįgaliųjų integraciją, autizmą ir kitas aktualijas.