Sukiužusius ir beverčius ar atvirkščiai, brangius, tačiau sugedusius ar išsimokėtinai pirktus automobilius surežisuotuose eismo spektakliuose „įdarbinantys“ ir taip draudikams „parduoti“ mėginantys apgavikai drąsiai galėtų pretenduoti į Auksinės avietės apdovanojimus. Draudimo bendrovė BTA teigia šių metų pradžioje užfiksavusi netikėtą fiktyvių eismo įvykių piką ir perspėja, jog toks kelių eismo spektaklio režisavimas gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

„Pavienių lengvų pinigų paieškos atvejų pasitaiko nuolat, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį bylų, susijusių su taip vadinamais kelių eismo spektakliais, kurių metu papildomai apgadinami ir taip jau sugedę ar dėl kitų priežasčių vertę praradę automobiliai, skaičius siekia kone pusę visų 2016 metų kiekio. Dažniausiai abejotinomis schemomis susigundo žmonės, manantys, kad gali pergudrauti draudimo ekspertus, tačiau tokie mėginimai paprastai virsta prasta tragikomedija su skaudžiomis pasekmėmis“, – teigia draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį BTA jau administravo 43 proc. visų pernai metais užfiksuotų tokio pobūdžio bylų skaičiaus. Vidutinė suma, kurią siekiama gauti iš draudimo kompanijos už fiktyvius eismo įvykius, siekia 6600 eurų, tačiau kartais neteisėtai siekiama pasisavinti ir dešimttūkstantines sumas.

Specialisto teigimu, labiausiai šokiruoja tai, kad fantastinėse apgaulės ir melagysčių schemose dalyvaujančių gudručių fantazija pranoksta net fizikos dėsnių ribas.

„Kurioziškiausios situacijos, kai į tokius spektaklius patenka dėl gedimų iš vietos negalintys pajudėti automobiliai. Taip pat neretai pasitaiko, kad „susiduriama“ atokiame užkampyje, kur per parą pravažiuoja vos keli automobiliai, tačiau būtent šį įvykį teigia matę bent keli „nepriklausomi“ liudininkai. Stebina, kai apžiūrint automobilį matai, jog sugedusių, tačiau apynaujų automobilių kelių eismo spektaklyje patirti pažeidimai akivaizdžiai paryškinti papildomais plaktuko ar plytos smūgiais taip tiesiog siekiant gauti didesnę draudimo išmoką“, – dažniausias gudravimo schemas vardija BTA atstovas.

A. Žiukelis perspėja, kad tokių spektaklių režisieriai nepagrįstai nuvertina draudikus manydami, jog šie nesigilins į eismo įvykio aplinkybes, o gyventojus ragina nepasiduoti įtikinėjimams, kad tokie veiksmai gali išdegti.

„Ruošiantis apgavystei, ieškant bendrininkų preziumuojama, jog draudimo įmonės atstovai tik apžiūri transporto priemonę, nustato žalos dydį bei išmoka draudimo išmoką. Tačiau praleidžiama labai svarbi dalis: mes visuomet kruopščiai tikriname įvykio aplinkybes, o už tokius nusikaltimus abiem jose dalyvaujančioms pusėms gresia baudžiamoji atsakomybė“, – sako draudimo ekspertas.

Specialisto teigimu, pasitaiko atvejų, kai kuris nors iš schemos dalyvių, neteisėtam sandoriui nepavykus ar nesusitariant dėl jo sąlygų, tiesiog ateina į draudimo kompaniją ir iškloja visą tiesą.

„Tokių schemų kūrėjai į jas priversti įraukti nemažai žmonių ir visiems jiems pažadėti kokią nors finansinę paskatą. Tad kartais, kai schema neišdega ar išmoka būna kur kas mažesnė nei prognozuota, tokie kelių eismo spektaklio aktoriai nepasikentę ateina į draudimo bendrovę ir papasakoja, kaip viskas buvo iš tiesų“, – sako A. Žiukelis.

Lengvais pinigais susigundančių asmenų portretas gana neapibrėžtas, tačiau praktika rodo, jog dažniausiai tai būna jauni, apie 30 metų amžiaus vyrai.

„Ilgalaikiai fiktyvių avarijų pikai paprastai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją. Kai ji pablogėja, žmonės ieško ir nelegalių būdų, iš kur galėtų gauti papildomų pajamų. Pastebiu, kad toks metodas pasitelkiamas ir tada, kai už brangius apynaujus automobilius nepavyksta išmokėti paskolos ar sunkiai sekasi juos parduoti. Tuo tarpu trumpalaikius pikus paaiškinti sunkiau, kadangi juos lemia smulkesnės priežastys, o galbūt tokią veiklą skatina ir pagražinti, kone legendomis apipinti „sėkmės“ istorijų pasakojimai iš lūpų į lūpas. Transporto priemonių savininkus norisi perspėti, kad jie nesusigundytų tokia nelegalia veikla, o išgirdę užuominas, kalbas ar pasiūlymus tokiame kelių eismo spektaklyje dalyvauti – praneštų policijai arba draudimo bendrovei“, – sako BTA atstovas.