Žurnalas „Reitingai“ išleido naują leidinį, kuriame surikiavo šalies ugdymo įstaigas į reitingų lenteles. Čia pristatyti mokinius pagal pažangumą atsirenkančių gimnazijų; geriausių mokyklų, nesirenkančių mokinių; taip pat mokyklų, išsiskiriančių kokybiškomis pamokomis; pradinių bei progimnazijų ir kiti reitingai. Apžvelgiame, kokia situacija Klaipėdos rajone.

Gimnazijų reitinge pakilo dvi

Gimnazijos vertintos kaip ir ankstesniais metais: skaičiuoti visų 2016 m. baigusių abiturientų kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkiai, remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, vertinta kiek dvyliktokų išlaikė konkretų brandos egzaminą vienu šimtuku, kiek dviem, trimis, keturiais ir penkiais. Antrus metus vertintas ir absolventų, įstojusių į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, skaičius. Apžvelgta ir kiek gimnazijų mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus.

Geriausia mokykla, nesirenkančia mokinių, Lietuvoje tapo Klaipėdos licėjus (2016 m. taip pat 1-oji pozicija), antra – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (2016 m. – 2-oji vieta), trečia – Marijampolės marijonų gimnazija (2016 m. – 4-oji vieta).

Iš trijų rajono gimnazijų, žurnalo „Reitingai“ pateiktame geriausių mokyklų, nesirenkančių mokinių, sąraše, aukščiausiai išlieka Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija – 66-oji vieta. Tiesa, ši ugdymo įstaiga, palyginti su 2016 m., nusmuko žemyn – 2016 m. buvo 44-oje vietoje.

Kitos Klaipėdos rajono gimnazijos žurnalo sudarytame reitinge pakilo – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija iš 180-osios vietos – į 134-ąją, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija iš 327-osios – į 212-ąją.

Kokie standartizuotų testų rezultatai?

Žurnalas „Reitingai“ jau trečią kartą pateikia Lietuvos pradinių mokyklų ketvirtų bei progimnazijų aštuntų klasių standartizuotų testų rezultatų palyginimą. Suskaičiuoti ketvirtokų matematikos, skaitymo, rašymo ir pasaulio pažinimo standartizuotų testų balai. Klaipėdos rajono ugdymo įstaigos šioje lentelėje atrodo neblogai – nėra nė vieno nepatenkinamo pažymio. Drevernos pagrindinės mokyklos mokinių testų balai – 8,1, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos – 8,0, o Ketvergių pagrindinės mokyklos – 7,88.

Aštuntų klasių mokiniai atlieka matematikos, skaitymo, rašymo, gamtos bei socialinių mokslų standartizuotus testus. Tarp Klaipėdos rajono mokyklų geriausiai pasirodė Ketvergių pagrindinės mokyklos mokiniai, iš viso – 10,81 balų. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos mokinių balai – 8,78. Drevernos pagrindinės mokyklos aštuntokai pasirodė prastokai – 5,11 balų.

Žurnalas „Reitingai“, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis, suskirstė ir šalies pradines mokyklas bei progimnazijas. Pradinių mokyklų reitinge Gargždų „Minijos“ progimnazija užima 84-ąją vietą, o progimnazijų reitingų lentelėje ši ugdymo įstaiga yra 77-oje vietoje (2016 m. buvo 78-oji, 2015 m. – 80-oji).

Išskirtinumas – kokybiškos pamokos

Kaip teigiama žurnale „Reitingai“, Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nuolat stebi, vertina ir analizuoja Lietuvos mokyklų rezultatus. Apibendrinus 2009–2016 metais vertintų mokyklų rezultatus, paaiškėjo, kad galima išskirti mokyklas, kuriose ugdymas pamokų metu vertinamas kaip kokybiškas ar labai kokybiškas.

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertai pamokas stebi ir vertina pagal 8 komponentus: pamokos planavimas ir organizavimas; mokymas; mokymasis; pagalba mokiniui; vertinimas; santykiai, tvarka, klasės valdymas; mokymosi aplinka; pasiekimai pamokoje. Nuo 2009 iki 2016 m. įvertintos 535 bendrojo ugdymo mokyklos. Iš daugiau kaip 48 tūkst. pamokų, gerai įvertinta tik kas šešta pamoka.

Daugiausia kokybiškų pamokų užfiksuota Lietuvos pradinėse mokyklose, taip pat ir kitose, kur mokomi pradinukai. Į šį sąrašą patenka trys Klaipėdos rajono ugdymo įstaigos – Vėžaičių pagrindinė mokykla (5–8 klasės), Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla (9–12 klasės) ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija (9–12 klasės).

Lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimų rezultatai nedžiugina

Šiemet žurnalas „Reitingai“ sudarė lentelę, kurioje apžvelgti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai, atskleidžiantys, kaip vaikai išmokomi matematikos ir lietuvių kalbos.

Blogiausiu pavyzdžiu Lietuvoje tapo Panevėžio rajono Linkaučių pagrindinė mokykla. Šios ugdymo įstaigos mokinių (tikrintų mokinių skaičius nuo 2 iki 9) bendras lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkis vos 2,44.

Šiame reitinge nežiba ir Klaipėdos rajono mokyklos – Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokinių bendras vidurkis (lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų) – 3,5, Plikių I. Labutytės, Agluonėnų ir Lapių pagrindinių mokyklų mokinių vidurkis – 5,2, Pašlūžmio mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių – 6,1, Ketvergių pagrindinės mokyklos mokinių – 6,5, Šiūparių pagrindinės mokyklos mokinių – 6,7.

Reitinge, kai tikrintų mokinių skaičius nuo 10 iki 24, rajone prasčiausią poziciją užima Endriejavo pagrindinė mokykla – bendras mokinių vidurkis vos 5. Drevernos pagrindinės mokyklos mokinių bendras vidurkis – 5,2, Dovilų pagrindinės mokyklos mokinių – 5,5, Dituvos – 5,6, Judrėnų S. Dariaus ir Kretingalės pagrindinių mokyklų mokinių – 6,8. Ne kaip atrodo ir Gargždų „Kranto“ vidurinė mokykla – bendras mokinių lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkis, kai tikrinta daugiau, kaip 25 mokiniai – 5,3.

Vasaros atostogos Lietuvoje – vienos ilgiausių

Žurnale „Reitingai“ nurodoma, kad pagrindinė priežastis, neleidžianti augti mokinių pasiekimams – trumpi mokslo metai ir ilgos atostogos.

„Reitingų“ sudarytoje lentelėje (šaltinis – „Eurodyce“ 2016 m.) matyti, kad Lietuvoje mokiniai vasarą atostogauja beveik 13 savaičių (birželio 5–rugpjūčio 31 d.), tuo tarpu Ispanijoje – 12 savaičių, Suomijoje – 10–11, Lenkijoje – 9, Prancūzijoje ir Čekijoje – po 8,5, Vokietijoje – apie 6 savaites.

Lietuviai turi bene mažiausiai pamokų Europoje. Žurnale „Reitingai“ pateikta lentelė (šaltinis – „Eurodyce“ 2016 m.), kurioje nurodyta kiek astronominių valandų per mokslo metus vaikai mokosi Europoje: Danija – 1200, Ispanija – 1048, Jungtinė Karalystė –1024, Prancūzija – 1000, Šveicarija – 958, Italija ir Olandija – po 950, tuo tarpu lietuviai – 737. Už lietuvius mažiau mokosi tik kroatai – 637.