Praėjusį savaitgalį Gargžduose praūžė Lietuvos dviračių plento čempionatas, kuriame rinkosi geriausi Lietuvos sportininkai. Tai buvo vienas įsimintiniausių šių metų renginių Gargžduose, rodantis, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje propaguojamas sveikas gyvenimo būdas, aktyvi sportinė veikla.

Klaipėdos rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama gyventojų sportiškumui, sveikatai, todėl nuolat investuojama į sporto aikštelių, lauko treniruoklių bei dviračių takų įrengimą. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, pastebima didėjanti dviračio reikšmė visuomenės gyvenime: užmiestyje dviratis naudojamas rekreacijai ir turizmui, o mieste – tenkinant ir susisiekimo poreikius.

„Dviratį kaip priemonę turizmui pirmiausia naudoja į Klaipėdos rajoną atvykę kitų rajonų gyventojai, siekdami susipažinti su rajono gamtiniais ištekliais, kultūros paveldu ar tiesiog norėdami atsikvėpti, pasportuoti. Nors dviratininkai-turistai atvyksta siekdami aktyviai pailsėti, pasimėgauti gražia gamta, atrasti įdomių lankytinų objektų ir panašiai, tačiau pagrindinis dviračių turisto tikslas yra važiuoti dviračiu. Todėl važiavimas turi būti saugus, patogus ir patrauklus. Turistams patraukliausi yra gamtos, architektūros paveldo objektai, ežerai, upės ir pan.“, – teigia vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Šiuo metu Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis įrengtais dviračių takais Gargžduose galima važiuoti Užuovėjos, Alyvų, Gluosnių bei Pievų gatvėmis. Dviračių takai jungia Kvietinių ir Kęstučio gatvę, eina palei Kretingos plentą ir tęsiasi Klaipėdos gatvėje, kurią pravažiavus vėl galima sukti į Kvietinių gatvę. Dar 2015 metų pabaigoje iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų įrengti dviračių takai Vyturių bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvėse iki Pušų gatvės, o VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ įrengė dviračių taką Gargždai–Dauparai.

Be abejo, gyventojai pastebėjo, kad jau baigiamas įrengti dviračių takas Gargždai–Dovilai. Šis 2016 metais pradėtas dviračių tako įrengimas iš viso kainuos 332 tūkst. eurų. Iš jų – 90,6 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto lėšos, likę pinigai – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Taip pat šiuo metu įrenginėjimas pėsčiųjų ir dviračių takas Karklėje palei Placio gatvę. 3,5 km tako įrengimas atsieis 1,132 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šiuo metu rengiamas darbo projektas, skirtas įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus Užuovėjos gatvėje ir palei Kretingos plentą Gargžduose. Tam kitais metais numatyta 175 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto, taip pat bus teikiama paraiška ir prašoma 142,8 tūkst. eurų finansavimo iš ES. 

Dviračių takas Gargždai–Dovilai. S. Ulvikienės nuotr.

Klaipėdos rajono dviračių trasų specialiuoju planu yra suformuotas dviračių takų tinklas, apimantis visą savivaldybės teritoriją. Pirmajam prioritetui priskiriama 10 trasų, tarp kurių ir trasos, jungiančios Gargždus su Klaipėdos miestu, jungtis tarp Priekulės ir Kuršių marių bei tarp Priekulės ir Gargždų, jungtis tarp Gargždų miesto ir Kvietinių gyvenvietės. Bendras pirmojo prioriteto dviračių trasų ilgis yra 162 km. Įgyvendinus pirmojo prioriteto dviračių trasų tinklą bus sudaromos galimybės Gargždų miesto gyventojams realizuoti pagrindinius susisiekimo poreikius.

Pasak vicemerės Rūtos Cirtautaitės, susisiekimo, rekreacijos ir turizmo ryšių užtikrinimas Gargždų mieste turi būti laikomas prioritetine užduotimi, kadangi čia koncentruojasi didžioji dalis savivaldybės gyventojų. Svarbiausi miesto vidiniai susisiekimo keliai yra į darbo vietas, išsidėsčiusias miesto centre ir pramoniniuose rajonuose pietvakarinėje miesto dalyje, į švietimo įstaigas miesto centrinėje dalyje. Norint, kad dviračiai būtų kasdien naudojami miesto gyventojų, reikalinga ir dviračių statymo vietų infrastruktūra, tuo nedelsiant turėtų susirūpinti seniūnai.

„Siekiant užtikrinti patogias keliones dviračiais, dviračių statymo infrastruktūra turi būti nuosekliai vystoma šalia visų esamų ir naujai statomų administracinių, visuomeninių objektų, stadionų ir sporto arenų, teatrų, koncertų salių, prekybos centrų, gamybos ir pramonės paskirties pastatų, ligoninių. Taip galėsime užtikrinti, kad dviračiais važiuoti būtų saugu ir patogu, kai turėsime ne tik puikiai įrengtus takus, bet ir dviračių statymo vietas. Norėtųsi, kad ir rajono gyventojai aktyviai reikštų savo nuomonę bei pageidavimus. Jei matote, kad kažkur reikia dviračių stovų – reikėtų kreiptis į savo seniūnus, seniūnaičius. Tik būnant pilietiškiems ir pranešant apie dviračių takų ar stovų poreikį jūsų gyvenamojoje vietovėje, galime inicijuoti sprendimus, kurie pagerins susidariusią situaciją“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.