Jau daugelį metų nepavyksta įgyvendinti reikšmingų pokyčių Gargždų autobusų stotyje. Nors Klaipėdos rajono savivaldybė ir valdo 51,85 proc. UAB „Stotis“ akcijų, pagal patvirtintus įstatus strateginiams sprendimams priimti reikalingi du trečdaliai akcininkų balsų. Birželio 29-ają rajono politikai Tarybos posėdyje svarstė klausimą dėl UAB „Stotis“ akcijų privatizavimo. Po diskusijų šiam klausimui vienbalsiai nepritarta, nuspręsta sudaryti darbo grupę ir ieškoti alternatyvų.

Privatizavus stoties gali ir nelikti

Vienas iniciatorių spręsti stoties klausimą – Tarybos narys Vaclovas Macijauskas, kuris kreipėsi į Savivaldybės administraciją, klausdamas, kokį planą ar strategiją Gargždų stočiai ji yra parengusi.

„Pasirodo, nei strategijos, nei plano nėra. Puolė ir paskelbė privatizaciją. O kur atsakyti klausimai? Kaip mes užtikrinsime keleivių pervežimo ir stoties funkciją Gargžduose? Kaip Jūs manote, kiek mes gausime lėšų, kai šiandien turėdami 51,85 proc. negalime valdyti situacijos? Vadinasi naujas pirkėjas neateis, nupirks tas pats už „kapeikas“ ir mes nieko neturėsime. Tik vėl reikės investuoti ir statyti naują stotį, nes tokia pareiga mums privaloma“, – emocingai posėdyje kabėjo V. Macijauskas, pasipiktinęs, kad klausimas parengtas neapgalvotai.

Šmaikščiu palyginimu į parengtą ir svarstymui pateiktą sprendimo projektą sureagavo Tarybos narys Jonas Dromantas: „Kas buvo iniciatorius? Prisiminiau lietuvių liaudies pasakas, kur vaikus atneša gandrai. Matyt, tuos, kas tai pasiūlė, tikrai yra atnešęs gandras ir iš aukštai metęs, galvą sutrenkęs. Veltui atiduoti šitokią dalį tikrai neteisinga, reikia tęsti derybas, išsaugoti funkciją, o ne atsikratyti.“

Siekė paskatinti diskusijas

Opozicijos atstovas Nerijus Galvanauskas pastebėjo, kad klausimas įtrauktas kaip provokacija, siekiant paskatinti diskusijas.

„Iš principo pritariu privatizacijai, bet ne šiandien. Turime paruošti produktą, jei norime parduoti. Šiuo momentu pardavimas bus vienai įmonei, nes joks verslas neateis dirbti, esant tokiems įstatams. Jeigu nusprendžiame privatizuoti, turime turėti alternatyvų pasiūlymą, kurioje vietoje mes įrengsime sustojimą ar stotį“, – kalbėjo N. Galvanauskas, ragindamas sudaryti darbo grupę šio klausimo sprendimui.

Tarybos narys Algirdas Liaudanskis siūlė kitą išeitį: detaliajame plane išskirti 4–5 arų teritoriją stoties funkcijoms vykdyti, o likusią dalį privatizuoti: „Tokiu atveju Savivaldybė užsitikrintų, kad stotis neišnyks iš tos vietos ir būtų galima įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Jeigu šiandien mes įtraukiame, garantijos, kad stotis bus toje vietoje, mes nebeturėsime. Savivaldybė bus priversta ieškoti kitos vietos, pirkti žemę. Centre, abejoju, ar tokią vietą mes rasime. Ar ranka kils kam nors šiandien, kad stotis būtų panaikinta?“

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narė Regina Kernagienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra gražių pavyzdžių, kai stotys buvo privatizuotos, o investuotojai atidarė prekybos centrus, šalia pastatė naujas stotis. Esą toks atvejis įgyvendintas ir jos gimtajame mieste – Utenoje, galėtų atsirasti ir Gargžduose.

Daugelis pasisakiusiųjų politikų buvo vieningi: sprendimo projektui pritarti negalima, nes trūksta išsamesnių diskusijų, todėl būtina sudaryti darbo grupę, įtraukiant Tarybos narius, Administracijos specialistus.

Gargždų autobusų stoties pokyčiai. A. Rimkuvienės nuotr.

Kito sprendimo neįsivaizduoja?

Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas bandė paaiškinti, kodėl buvo parengtas toks sprendimo projektas dėl UAB „Stotis“ akcijų privatizavimo.

„Kasmet kyla diskusijos, kodėl stotis negraži. Nežinau, kuo jums negraži: langai pakeisti, nugriovė tarybinį stogelį, investavo sukauptas lėšas į trinkeles. Kuo dar pagražinti: gėlėmis apsodinti?“, – klausė skyriaus vedėjas, kuris atstovauja Savivaldybės interesams UAB „Stotis“ valdyboje.

Jis teigė, kad geresnio varianto nei privatizacija Savivaldybė nesugalvojo: esą jau nuo 2011 metų yra susirašinėjama su akcininkais, galimais investuotojais, bet jokių postūmių pasiekti nepavyksta.

A. Kampas paaiškino, kad maršrutai perkami konkurso būdu, todėl keleivių pervežimo funkcija yra užtikrinama. Stoties funkcija esą yra suteikti vietą laukimui, kol privažiuos autobusas, tačiau UAB „Stotis“ turi nešti ir pelną. Pasak A. Kampo, pajamas įmonė gauna iš turto nuomos, o iš kelių sutarčių su autobusų parkais gaunama suma yra nedidelė.

„Šiandien su tokiais įstatais mano protas „neišneša“, ką su ja (stotimi – aut. pastaba) daryti. Provokacija pavyko. Gudručiai, kurie pasisakėte, daugiau pasiūlymų duokite. Pasiūlymai, kad turint daugiau nei 50 proc. galima padaryti viską, čia neveikia“, – po balsavimo situaciją komentavo Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, kuris ir pateikė sprendimo projektą dėl UAB „Stotis“ akcijų privatizavimo.

Opozicijos atstovas N. Galvanauskas, atsakydamas į klausimą, nurodė, kad galimybių išspręsti situaciją yra. Jo manymu, galima „atlikti įmonės veiklos tyrimus, tvirtinti investicinius planus, kai kita šalis nevykdo įsipareigojimų, kreiptis į teismus, bylinėtis, išpirkinėti akcijas privalomai.“

Klaipėdos rajono tarybos nariai vienbalsiai nepritarė UAB „Stotis“ akcijų privatizavimui, protokoliniu sprendimu buvo pavesta Administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę Gargždų stoties klausimui spręsti.

Pakeitė trinkeles

Minimalūs pokyčiai Gargždų stoties teritorijoje birželio pabaigoje buvo padaryti iš įmonės sutaupytų lėšų. Naujomis ir esamomis geromis buvo pakeista dalis lauko trinkelių, bortai, sumažintas autobusų įvažiavimų skaičius. UAB „Stotis“ direktorius Modestas Grumblys nurodė, kad stoties valdyba yra patvirtinusi keletą darbų stoties veiklos pagerinimui ir ateityje, planuose – ir stoties pastato kosmetinis remontas.

Šiuo metu Savivaldybei priklauso 51,85 proc. UAB „Stotis“ akcijų, likusios akcijos priklauso vienam juridiniam ir dviem fiziniams asmenims. Savivaldybei tenkanti akcijų nominalioji vertė 12 597 eurai, įstatinis kapitalas – 24 297 eurai.

Gargždų autobusų stoties pokyčiai. A. Rimkuvienės nuotr.