19-metė Aurelija Krebsaitė kartu su kitais Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientais penktadienį atsiėmė brandos atestatą. Nors merginos egzaminų rezultatai nedžiugino ir padėkos už gerą mokymąsi ji negavo, rankose atsidūrė naujienų portalo „Mano Gargždai“ įsteigta 200 eurų premija, kuri įteikta už iniciatyvumą, savanorystę ir aktyvią organizacinę veiklą. Su šia jauna ir veiklia gargždiške kalbėjomės apie renginius, projektus, siekius ir ateities planus.

Ir iniciatorė, ir organizatorė, ir vedėja

Premijai kandidatę pasiūlė abiturientės auklėtoja Zofija Vaitkuvienė, kuri pastebėjo, kad mergina iš kitų išsiskiria veiklumu. Be jos nepraeidavo šimtadienio, krikštynų ir kiti mokyklos renginiai, ji pasisakė abiturientų vardu Paskutinio skambučio šventėje. Viena iš gražių Aurelijos pasiūlytų akcijų – „Laiškas mano mokytojui“, organizuota mokytojo dienos proga.

„Iniciatyva gimė iš noro palaikyti gerus santykius su mokytojais, kad mes ne tik pyktumėmės, mokytumės, bet ir bendrautume. Norėjau visus suartinti“, – akcijos tikslą įvardijo gargždiškė, pridūrusi, kad ne visada būdavo lengva rasti kompromisą tarp mokinių, mokytojų ir gimnazijos valdžios.

Gimnazistė išsiskyrė veiklumu vykdydama socialinio-emocinio ugdymo programos „Raktai į sėkmę“ projektą „Senelių išmintis – vertingos žinios iš praeities“. Mergina pasakojo, kad tai – mokykloje vykę projektai skirtingomis temomis.

„Seneliai labiausiai myli savo anūkus, kurie dažnai skiria jiems per mažai laiko. Mūsų tikslas buvo pabendrauti su savo ar kitų seneliais, kad jie pasipasakotų, sužinojome receptų, jų gyvenimo istorijas. Aš asmeniškai savo senelių nebeturiu, todėl buvau pasiryžusi pristatyti šį projektą mokykloje prieš visus“, – projektą išsamiau apibūdino A. Krebsaitė. Mergina prisiminė, kad buvo pristatyta knyga su nuotraukomis, pagal senelių receptą iškeptas pyragas.

Pats įdomiausias ir sunkiausias renginys gimnazijoje, anot merginos, buvo šimtadienio organizavimas. Mergina ne tik su aktyviausiais gimnazistais dėliojo scenarijaus detales, bet ir vedė šį renginį.

„Paskutinės dienos vidurnaktį pabaigėme visus reikalus“, – įtemptą laikotarpį prisiminė pašnekovė, pasidžiaugusi, kad pavyko draugiškai su bendraklasiais pasiskirstyti atsakomybėmis ir renginys pavyko.

Mergina tris metus iš eilės prisijungė ir prie gimnazijoje vykusios matematikos konferencijos organizacinių reikalų, ne tik vedė šią konferenciją, bet gelbėjo ir kitose situacijose: „Smagu, kai tu gali mokytojai padėti kaip draugė, gaila, kad šiemet jau paskutinį kartą teko vesti konferenciją.“

Drauge su trimis gimnazistais A. Krebsaitei teko pastovėti ir ant didesnės scenos – Gargždų miesto gimtadienio metu jai teko atsakomybė taip pat vesti renginį.

„Dirbome su Gargždų kultūros centro režisieriumi, buvo labai smagu, nors iš pradžių ir bijojau. Labai įdomus renginys ir scenarijus, važiavome siūtis rūbus, patirtis neįkainojama. Režisierius išmokė vaidybinių dalykų, kaip nebijoti“, – patirtimi džiaugėsi premijos laureatė.

Trejus metus ji aktyviai dalyvavo gimnazijos neformaliojo švietimo „Informacijos sklaidos klubas“ veikloje: rašė straipsnius į įvairias žiniasklaidos priemones. Aktyvi mergina prisipažino, kad veiklos netrūko ir mokyklos prezidentūroje, tačiau paskutinėje klasėje nusprendė nebedalyvauti ir skirti daugiau laiko sau.

Gargždų miesto gimtadienio šventė, Aurelija – dešinėje. Asm. archyvo nuotr.

Išmoko, kaip įtraukti kitus

Pasiteiravus, kaip sekėsi aplink save suburti bendraminčius, įtraukti į veiklas bendraklasius, mergina atskleidė, kad pamažu išmoko, kaip tai padaryti.

„Yra sunku, kai sakai miniai, bet buvau išmokusi daryti taip – kai nieko nebespėdavau, kreipdavausi tiesiog į konkretų žmogų. Tada jis nepasakys „ne“, padės ir jausis laimingas dėl to, ką padarė“, – atskleidė abiturientė, pripažinusi, kad iniciatyvos iš klasiokų atsirasdavo vis daugiau.

„Be pagalbos mokinių, mokytojų nieko nebūtų pavykę padaryti ir suorganizuoti, visur reikia komandos, gabių ir talentingų žmonių. Ruošiantis įvairiems renginiams buvo nuostabu matyti, kaip atsiskleidžia mūsų jaunimas ir net mokytojai!“, – sakė pašnekovė.

Mergina džiaugėsi, kad jos darbai neliko nepastebėti ir bendraklasių. Jai nesant mokykloje reikėjo ruoštis kalėdiniam karnavalui, tačiau pasiruošimas nesisekė, o daugelis siūlė „palaukti, kol Aurelija ateis ir suvaldys“. 

„Niekada nesupratau, ką tu turi, kad visi laukia, kol pasakysi ar padarysi“, – įsiminė jai pasakyti klasės draugo žodžiai, kurie buvo tarsi gebėjimų įvertinimas.

A. Krebsaitė prisipažįsta, kad imantis tam tikros veiklos kartais tekdavo griežčiau pasakyti, tačiau ji stengėsi nebūti tokia, kuri vadovauja kitiems. Dažnai nenorėdama užkrauti kitiems per daug, nemažą dalį darbų darydavo pati. Premijos laureatė džiaugėsi, kad dalyvaujant įvairiose veiklose ne tik atsirado naujų pažinčių, bet ir išugdytas gebėjimas komunikuoti, būti drąsiai.

„Tu nebijai eiti, prašyti, daryti, bandyti naujų dalykų. Kiekviena iniciatyva buvo labai svarbi ir todėl, kad tu darai ir kitus žmones laimingus. Būna ir tokių situacijų, kai turi išsisukti, kažkas nepasiseka. Išmoksti susiimti, nepanikuoti ir džiaugtis tuo, ką padarei“, – naudingą patirtį įvardijo moksleivė, pridurdama, kad galbūt ir ateitį norėtų sieti su renginių organizavimu.

Sužavėjo grožio sfera

Nors merginai mokykloje itin patiko lietuvių kalba, 10 klasėje ji nusprendė, kad savo gyvenimą sies su medicina – pasirinko chemijos ir biologijos mokomuosius dalykus. Visgi, vėliau dvyliktokė suprato, kad medicina, bijant ir kraujo, ir adatų – ne jai: „Sunku apsispręsti 10-oje klasėje, ko tu gali norėti gyvenime.“

Profesinės veiklos kryptį jai padiktavo pomėgis.

„Viskas prasidėjo, kai man buvo 15 metų. Pamačiau makiažo kursus Klaipėdoje, nusprendžiau baigti, važinėdavau į juos. Tai buvo baziniai kursai, labiau dėl savęs. Baigusi juos nusipirkau visas reikiamas priemones – buvo nemaža investicija, ypač, kai gyveni „iš tėvų“. Taip savaime išėjo, kad pradėjau puošti drauges, artimuosius. Baigiau antakių korekcijos kursus, pradėjau juos tvarkyti“, – pradžią prisiminė pašnekovė.

Vėliau patirties ji sėmėsi iš žinomų visažistų, dalyvavo ne vienoje grožio parodoje, o praėjusiais metais pamačiusi informaciją apie „Grimo akademiją“ Vilniuje, nusprendė, kad nori baigti šias profesionalias makiažo studijas. Tiesa, įtikinti tėvus, kurie iš dukros pirmiausia laukė aukštojo mokslo diplomo, nebuvo lengva. Tačiau Aurelijos užsidegimas ir noras palaužė tėvų užsispyrimą ir mergina jau nuo rugpjūčio 7 d. pradės pusmečio kursus „Grimo akademijoje.“

Gargždiškė įsitikinusi, kad pusmetis laisvo laiko padės geriau subrandinti idėjas ir dėl ateities studijų: „Labai daug kas mąstome, kad nereikia bristi bet kur, jeigu stoji į nemokamą, nenaudok bet kur.“

 A. Krebsaitė prisipažino, kad tik gegužės gale suprato, kad ją domina komunikacijos ir reklamos sritis, tad ateities planuose – istorijos egzamino perlaikymas ir bandymas stoti į šios srities studijas.

„Aš negaliu sėdėti vietoje. Man patinka burti žmones, kažką daryti. Jeigu profesiją pasirinksiu su renginiais, tai mano visas gyvenimas toks bus“, – apie norą išlikti veikliai kalbėjo mergina, vasarą save išbandanti ir padavėjos darbe.

Premiją abiturientei įteikė VšĮ „Mano Gargždai" projektų koordinatorė A. Rimkuvienė ir direktorius Vytautas Kundrotas. S. Ulvikienės nuotr.

Premija – įrodymas tėvams

Naujienų portalas „Mano Gargždai“ premiją aktyviam abiturientui įteikė jau trečią kartą.

„Nesu tas žmogus, kuris vertina save labai gerai – kiek čia daug padariau. Nustebau, išgirdusi savo pavardę, ėjau išsigandusi, net nebesupratau už ką čia ją gavau“, – emocijas užplūdusias po premijos paskelbimo prisiminė laureatė.

Ji prisipažino, kad premiją labai norėjosi gauti dėl tėvų.

„Tėvams reikia apčiuopti tai, ką padarai, neužtenka, kad kažkas pagiria. Kadangi su egzaminais nelabai pasisekė – padėkos raštų nepasiėmiau, tai bent gavau premiją už aktyvumą, – sakė veikli mergina. – Labai noriu padėkoti visiems mokiniams, o ypač savo klasei, kurie labiausiai palaikė, drąsino ir pasitikėjo. Taip pat mokytojams, su kuriais turėjome bendrų projektų, kuriems turėjau džiaugsmo padėti ir susibendrauti artimiau, o ypač auklėtojai Zofijai Vaitkuvienei, su kuria padarėme tiek daug gražių dalykų ir kuri be galo manimi pasitikėjo ir be jos nebūčiau gavusi šios premijos.“

Akimirkos iš dalyvavimo įvairiose veiklose – asm. archyvo nuotraukose: