Vandens pramogas mėgstantiems aktyvaus poilsio gerbėjams vasara – puikus metas. Vieni renkasi banglente gaudyti bangas Baltijos pajūryje, kiti Kuršių mariose dangų raižo jėgos aitvarais, dar kiti renkasi irklentes ar vis labiau populiarėjantį vandenlenčių sportą. Atrodo, kad sveikatingumo kultas ir nauji ekstremalūs laisvalaikio praleidimo būdai tampa šiuolaikiško ir veržlaus lietuvio vizitine kortele. Nors dauguma mano, kad toks sportas tinkamas tik adrenalino mėgėjams, gaunantiems nemenkas pajamas, šios srities profesionalai tokią išankstinę nuomonę skuba paneigti.

Vandens sporto bendruomenė – ilgų metų pastangų rezultatas

„Nors oficialiai Lietuvos bangų sporto asociacija atstovauja tik banglenčių ir irklenčių sporto šakoms, bangų sportu vadinama bet kokia sporto šaka, kurios metu slystama vandens banga. Mums nėra labai svarbi priemonė – ar tai būtų banglentė, irklentė, burlentė, plaukiama su jėgos aitvaru ar jūrine baidare – svarbus pats slydimo banga procesas ir tuo metu atliekami triukai. Prieš 10 metų buvo surengta pirmoji stovykla „Surf Camp“, kurios tikslas buvo parodyti lietuviams, kad ir čia, Lietuvoje, galima pagauti savo gyvenimo bangą, tad rugpjūčio mėnesį vyks jau dešimtoji stovykla – tikimės, kad „paragavusių“ bangų sporto žmonių gretos pasipildys dar pora šimtų lietuvių. Džiugina tai, kad entuziastų ilgametis įdirbis davė vaisių ir šiuo metu jau yra suburta nemenka bangų sporto bendruomenė“, – pasakojo Lietuvos bangų asociacijos prezidentas Girmantas Neniškis.

Lietuvių susidomėjimą šiuo sportu rodo besikuriančių sporto centrų skaičius ir vykstantys specialūs renginiai: anot G. Neniškio, mūsų šalyje jau vyksta tarptautinės varžybos, apie kurių lygį prieš 10 metų nebuvo galima net pasvajoti, sparčiai populiarėja ir irklentės, nes daugybė ežerų bei upių suteikia galimybių šiuo sportu užsiimti visiems norintiems.

Dar vienas šiuo metu itin populiarus laisvalaikio praleidimo būdas – taip vadinami „wake“ parkai, kur galima plaukioti vandenlente. Kaip juokauja vandenlenčių trenerė bei varžybų ir renginių organizatorė Agnė Šimanskytė, vandenlentės buvo sugalvotos gelbėjant banglentininkus nuo nuobodulio esant ramiai jūrai, snieglentininkus – nuo sniego trūkumo vasarą, o buriuotojams ir jėgos aitvarų entuziastams tai puikus užsiėmimas, kai nėra vėjo.

Pasak jos, kitaip nei mano dauguma nedrįstančių įmerkti kojų į vandenį, vandens sportas nėra skirtas tik atletams.

„Noriu pabrėžti, kad kaip tik plaukimo vandenlente vienas iš pranašumų prieš kitus vandens sportus yra tai, kad jam nereikia jokio fizinio pasiruošimo: „wake“ parke ant „lentos“ galime pamatyti tiek ketverių metų vaiką, tiek vyresnius žmones, o tai, kad šis sportas nėra skirtas ir sunkiai įkandamas moterims – yra pats didžiausias mitas. Asmeniškai pati vedu treniruotes merginoms, organizuoju stovyklas, o dar prieš devynerius metus mano suburta „Chicks“ merginų bendruomenė sėkmingai plečiasi. Šiuo metu mūsų uždaroje „Facebook“ grupėje moterų jau yra daugiau nei 1 tūkst. ir tikrai didžioji dalis yra aktyvios – bent kartą per metus atvažiuoja į „wake“ parką ar dalyvauja varžybose“, – gajus visuomenėje mitus apie vandenlenčių sportą neigė A. Šimanskytė.

Kainuojantis, bet įtraukiantis užsiėmimas

Abu vandens sporto atstovai sutartinai teigia, kad svarbiausia – didžiulis noras ir pasiryžimas praktikuotis:

„Geriausias rezultatas – tiek malonumo, tiek sportinių rezultatų atžvilgiu – gaunamas ne iš karto. Vandenlenčių sportą tęstinai praktikuojantys vis geriau jaučiasi ant „lentos“, vis geriau jiems sekasi, nes tik taip pajuntamas tikras laisvės pojūtis, kuris dažniausiai vandens sporte žmones ir traukia“, – patirtimi dalijosi trenerė A. Šimanskytė.

Be didelio noro ir pasiryžimo geriausią rezultatą padeda pasiekti ir tinkama įranga.

„Žinoma, pirmiesiems žingsniams užtenka ir sporto mokyklos ar iš draugo pasiskolintos įrangos, tačiau norint tuo užsiimti reguliariai, be savo įrangos bus sunku. Asmeninė, individualiai pritaikyta sporto įranga suteikia ne tik laisvę, bet ir pranašumą tobulėjant, nes kiekvienas žmogus yra labai skirtingas – skiriasi mūsų fiziniai duomenys, skiriasi gebėjimai ir judesiai. Svarbu turėti judesių nevaržantį hidrokostiumą ir tinkamo dydžio banglentę konkrečioms bangų sąlygoms“, – apie asmeninės įrangos privalumus komentavo G. Neniškis.

Įrangos kainą, į kurią patenka išlaidos hidrokostiumui, vandenlentei ir apsaugoms nuo traumų, A. Šimanskytė nurodo apie 500 eurų. Be to, pasak vandenlenčių trenerės, reikia nepamiršti ir abonemento, kurio kaina svyruoja priklausomai nuo „wake“ parko, mokesčio.

„Bangų sporto mėgėjams – jūra nieko nekainuoja, tačiau natūralu, kad, norint plaukti visus metus, reikia įrangos šaltai žiemai arba keliauti po šiltesnius kraštus: banglentė su priedais (pavadėlis, padukas, pelekai, vaškas) ir apranga (hidrokostiumas, šaltam orui – batukai, kapišonas ir pirštinės) kainuoja nuo 500 Eur, o irklenčių „krepšelis“ – nuo 600 Eur. Išlaidų krepšelį kiekvienas susidėlioja individualiai: kažkam svarbiau nauja įranga, o kitas turi tik vieną banglentę ar irklentę ir likusius pinigus išleidžia kelionėms – svarbu prioritetai ir poreikiai“, – sakė G. Neniškis.

Vandens sporto populiarėjimą pastebi ir verslas

Ne tik vandens sporto atstovai, bet ir finansinių paslaugų įmonės pastebi laisvalaikio prekių populiarėjimo tendencijas Lietuvoje.

„Džiaugiamės, kad lietuviai atranda vis naujus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdus – tai mums signalizuoja vis daugiau atidėto mokėjimo paslaugą laisvalaikio reikmėms naudojančių žmonių: 2016 m. mūsų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 11 proc. per artimiausius 2 metus planuoja įsigyti poilsinių kelionių, o 7 proc. apklaustųjų – prabangos prekių, kurios nepatenka į būtino naudojimo prekių krepšelį. Statistika rodo, kad gyventojų ekonominė situacija ir elektroninis raštingumas gerėja, tad įsigyti norimus pirkinius ar paslaugas šiandien galima kelių mygtukų paspaudimu – net būnant prie vandens telkinio. Be to, rinkoje atsiradus patogiems finansiniams įrankiams, lietuviai ėmė ilsėtis įvairiau ir dažniau, nes gali susiplanuoti savo būsimas išlaidas ir susidėlioti aiškų jų mokėjimo planą“, – A. Šimanskytei ir G. Neniškiui antrino finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.

Pasak jo, 2016 m. „Mokilizingo“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad lizingo paslauga dažniau pasirenkama ne pritrūkus lėšų konkrečiam pirkiniui, o pageidaujant preke ar paslauga naudotis iškart, už ją išsimokant dalimis ir taip tolygiai paskirstant savo išlaidas – taip teigė net 58 proc. lizingo sutartis per paskutinius 2 ar 5 metus sudariusių respondentų.

„Kitaip, nei dauguma galvoja, lizingo paslauga planuoja naudotis daugiau uždirbantys žmonės – jiems tai yra savotiška taupymo forma. Nenuostabu, kad vartotojų įpročiai pakito, nes pasikeitė jų gyvenimo būdas, poreikiai ir galimybės – artėjama prie vakarietiškų standartų, kai preke ar paslauga norima naudotis iškart, mokėjimą už ją atidedant vėlesniam laikui ir įmokas paskirstant dalimis“, – sakė S. Kuliešius.

Visuomenės nuomonės tyrimą finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu 2017 m. kovo 20–31 d. atliko bendrovė „BERENT Research Baltic“. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.