Vasarai besibaigiant ir ruošiantis mėnesio pabaigoje vyksiančiam Tarybos posėdžiui, su Klaipėdos rajono savivaldybės meru Vaclovu Dačkausku kalbėta apie tai, kaip sekasi vykdyti 2017 metų savivaldybės biudžeto planus ir įveikti sunkumus, kylančius atliekant suplanuotus darbus.

Praėjo jau daugiau nei pusė šių metų. Kaip sekasi vykdyti 2017 metų savivaldybės biudžeto pajamų planą?

Džiugu, kad pajamų planą vykdome kaip planuota – beveik 100 procentų. Iki 2017 metų rugpjūčio pajamų planas įvykdytas 98,3 proc. Šių metų septynių mėnesių savivaldybės biudžeto pajamos – 26,6 mln. eurų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu biudžeto pajamos buvo 24 mln. eurų. Taigi galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto pajamos auga.

Surinkome daugiau gyventojų pajamų mokesčio – 11,9 mln. eurų, t. y. 800 tūkst. eurų daugiau nei 2016 m. Didesnė nei praėjusiais metais ir turto mokesčių suma, viršijanti 1,2 mln. eurų. Septynių mėnesių planą gerokai (126,3 proc.) viršija surinkta prekių ir paslaugų mokesčių suma – daugiau nei 1,3 mln. eurų. Septynių mėnesių planas su kaupu (142,3 proc.) įvykdytas, atsižvelgiant ir į turto pajamų sumą, kuri – 177 tūkst. eurų. Šiemet gauta daugiau pajamų už prekes ir paslaugas (biudžetinių įstaigų už teikiamas paslaugas ir turto nuomą surenkamos pajamos) – 1,4 mln. eurų Pajamų iš baudų ir konfiskacijos surinkta 28,8 tūkst. eurų. Šioje srityje metinis planas jau įvykdytas ir 8,8 tūkst. eurų viršytas. Iš ilgalaikio materialiojo turto realizavimo gauta 74,3 tūkst. eurų. Čia taip pat metinis planas viršytas 44,3 tūkst. eurų.

Beveik įvykdytas ir septynių mėnesių dotacijų planas. Valstybines funkcijas kuruojančios, projektus administruojančios ministerijos ir įstaigos Savivaldybei pervedė 10,5 mln. eurų dotacijų.

Kadangi biudžetas vykdomas pagal planą, ar planuojama atstatyti lėšas ten, kur jos buvo sumažintos, tvirtinant biudžetą?

Taip, rugpjūčio pabaigoje vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomos atstatomos lėšos, kurių suma – 497,4 tūkst. eurų. Iš jų 47 tūkst. eurų atsiskaitymui už vaikų ugdymą Klaipėdos m. savivaldybės ir privačiose ikimokyklinėse ir bendrojo ugdymo įstaigose, 114 tūkst. eurų mokinių vežimo į ugdymo įstaigas finansavimui, 50 tūkst. eurų socialinių paslaugų pirkimui, 43,5 tūkst. eurų priemiestinių autobusų maršrutų subsidijavimui, 100 tūkst. eurų seniūnijų kelių, gatvių priežiūrai ir remontui ir 50 tūkst. eurų gatvių apšvietimui, 30 tūkst. eurų futbolo aikštelių įrengimui prie švietimo įstaigų, 62,9 tūkst. eurų Savivaldybės administracijai ir seniūnijoms kompiuterinei technikai ir programinei įrangai įsigyti.

Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria Savivaldybė, vykdydama suplanuotus darbus rajone?

Viena didžiausiu problemų, su kuria susiduriame – prasta situacija viešųjų pirkimų srityje. Kai vykdant pirkimus svarbiausias kriterijus – mažiausia kaina, tenka patirti nemažai nusivylimų dėl rangovų, laiminčių konkursus, tačiau nepajėgiančių įvykdyti darbų, dėl užsitęsiančių teisminių procesų.

Pavyzdžiui Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyrius jau šį rugsėjį turėjo priimti mokinius ir darbuotojus naujose patalpose, tačiau dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų, teisinių klausimų darbų pabaiga pratęsiama iki kitų metų gegužės 31 dienos. Didelį nusivylimą kelia ir situacija dėl Dovilų kultūros centro. Konkursą laimėję rangovai, pasiūlę mažiausią kainą, parengė nekokybišką projektą, neapskaičiavo darbų kainos. Dėl to kyla ginčai, įvairūs sunkumai, nes rangovai nepajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Pradėdami kiekvieną projektą tikimės, kad jis bus įvykdytas kokybiškai ir laiku, tačiau dėl netobulos viešųjų pirkimų sistemos ir „kabinetinių rangovų“ kenčia Savivaldybė, renovuojamų objektų darbuotojai, lankytojai, žmonės, negalintys grįžti į tvarkingas darbo vietas ir pan.

Tačiau jau judame link pokyčių šioje srityje. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame mažiausia kaina nebėra pagrindinis kriterijus. Nuo šiol konkursuose dalyvaujančių įmonių pasiūlymai bus vertinami ir pagal kainos ir kokybės santykį. Tai turės sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų bendros Savivaldybės pirkimų vertės per kalendorinius metus. Tai reiškia, kad ekspertams įvertinus pasiūlymus, nereikės sudaryti sutarties su mažiausią kainą pasiūliusia įmone, o galėsime priimti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai turės užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti pokyčiai būtų taikomi praktikoje ir Klaipėdos rajono gyventojai galėtų džiaugtis greičiau ir kokybiškiau vykdomais darbais.