Vis intensyviau imamasi priemonių, siekiant sumažinti aplinkos taršą plastikiniais maišeliais. Nors situacija mūsų šalyje gerėja, pastebimas plastikinių maišelių sunaudojimo mažėjimas, tačiau vyrauja tendencija, kad kaina dažnai tampa svarbesnė už ekologiją, todėl ekologiški plastikiniai maišeliai nėra paklausūs rinkoje. Norint sumažinti aplinkos taršą plastikiniais maišeliais, reikalingas nuolatinis valstybinių institucijų dėmesys esamai problemai ir visuomenės švietimas.

Siekdama sumažinti plastikinių maišelių sunaudojimą, LR Aplinkos ministerija yra parengusi pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pakuočių pardavėjams ar platintojams bus draudžiama produktų pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius, plonesnius nei 50 mikronų storio plastikinius maišelius. Išimtis taikoma labai lengviems plastikiniams maišeliams, plonesniems nei 15 mikronų, kurie naudojami kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams ir jų naudojimas būtinas higienos tikslais. Šios pataisos įtvirtina Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, kuriomis reikalaujama mažinti pirkinių maišelių, kurių sienelės yra 15–50 mikronų storio, naudojimą.

Analizuojant statistinius duomenis atkreiptinas dėmesys į tai, kad ES keliamus tikslus Lietuva jau yra pasiekusi.

„Šioje srityje esame vienu žingsniu priekyje“, – teigė UAB „Plasteda“, plastikinius maišelius ir pakuotes gaminančios įmonės, direktorius Edvinas Podskočimas. Jo teigimu, tai, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, visuomet buvo mokami plastikiniai prekybos centrų pirkinių maišeliai, priverčia žmones susimąstyti, kiek tokių maišelių reikia.

Plastikas yra viena iš svarbiausių, pigiausių ir plačiausiai naudojamų žaliavų šiuolaikiniame pasaulyje. Dėl savo universalumo jis naudojamas praktiškai visur, todėl su įvairiomis pakuotėmis ir maišeliais susiduriame kiekvieną dieną. Vertinant dabartinę situaciją klaidinga būtų galvoti, kad plastiko galima būtų atsisakyti iš viso. Siekiant pagerinti ekologinę situaciją turi keistis visuomenės požiūris į plastiko naudojimą ir aplinkos taršą plastiku.

Vertindamas per 10 metų sukauptą patirtį E. Podskočimas teigė, kad požiūris į aplinkos tausojimą jau yra pasikeitęs, tačiau labai dažnai prieš ekologiją vis dar laimi kaina. Puikus tokios situacijos pavyzdys yra ekologiški plastikiniai maišeliai, kurie dėl naudojamų medžiagų ir gamybos technologijos kainuoja brangiau. Ne visų tipų maišeliai ir pakuotės gali būti gaminami ekologiški, tačiau gamintojas pastebi, kad vartotojai, esant pasirinkimo galimybei, renkasi kainą, o ne ekologiją.

Aplinkos tarša plastiku yra opi problema, tačiau plastikas į aplinką nepatenka savaime, viskas priklauso nuo žmonių požiūrio ir elgesio, todėl kaip pagrindinės priemonės taršai mažinti turėtų būti visuomenės švietimas ir valstybės reguliavimas. Geriausias to pavyzdys yra tai kaip situacija šalyje kardinaliai pasikeitė įvedus užstato už stiklinę ir plastikinę tarą sistemą – sumažėjo aplinkos tarša, taros surenkama daug daugiau nei buvo prognozuota. Tai rodo, kad priemonė yra efektyvi. Todėl valstybės reguliavimas ir valstybės institucijų dėmesys egzistuojančiai problemai gali lemti labai stiprius pokyčius.

Didžiausias dėmesys, sprendžiant taršos plastiku problemą turėtų būti skiriamas visuomenės švietimui, pradedant darželiais ir mokyklomis.

„Būtina suprasti, kad nei plastiko, nei kitų atliekų negalima mesti bet kur. Dauguma atliekų, įskaitant ir plastiką gali būti ir yra perdirbamos. Jau šiandien turime galvoti, kaip gyvens ateities kartos“, – sakė UAB „Plasteda“ direktorius.