Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas džiaugiasi, kad jau prasidėjo rudens darbymetis: ruošiami sprendimai po trijų savaičių vyksiančiam Tarybos posėdžiui, užbaigtos ar į pabaigą eina kai kurios renovacijos, remontai, statybos, rengiami pokyčiai seniūnijų valdyme ir vystomos naujos idėjos. Tačiau savivaldos Administracijos vadovas neslepia, kad ne visi darbai vyksta taip sklandžiai ir sparčiai kaip norėtųsi. Kai užmojai dideli – pokyčiams reikia laiko.

Šią savaitę socialiniuose tinkluose gargždiškiai džiugiai dalijasi net keliose vietose Gargžduose įrenginėjamomis vaikų žaidimų aikštelių fotografijomis. Papasakokite daugiau apie šį projektą.

Gargždiškius pradžiuginę pokyčiai suplanuoti dar pernai ir šiemet pradėti įgyvendinti. Naujos vaikų žaidimų aikštelės Gargžduose įrenginėjamos ir tvarkomos trijose vietose. Melioratorių gatvėje aikštelė tik atnaujinama – po anksčiau pastatytais įrenginiais klojama vaikams saugi guminė danga, bus sutvarkytos aikštelės prieigos, pakloti takeliai. Prie vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ įrenginėjama žaidimo aikštelė taip pat bus su vaikams saugiomis guminėmis dangomis, takeliais. Čia stovės keturi nauji vaikų žaidimų įrenginiai. Didžiausia ir brangiausia aikštelė įrenginėjama Žalgirio ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, netoli vadinamojo „geologų“ kvartalo. Čia naujoji vaikų žaidimų aikštelė, esanti šalia judrios gatvės, bus aptverta, ketinama pasodinti želdinių, bus pastatyti keturi įrenginiai, paklotos guminės dangos, išpilti skaldos takeliai.

Savivalda rūpinasi ne tik Gargždų vaikais. Netrukus panašios žaidimų aikštelės bus įrengtos ir Priekulėje – Naujosios ir Amatų gatvės sankryžoje, Slengiuose – Saulės g. 1, Plikiuose – Mokyklos g. 4, Veiviržėnuose – Mokyklos g. 1, Vėžaičiuose – Gargždų ir Mokyklos g. sankryžoje. Pagal sutartį aikštelės turi būti įrengtos iki metų pabaigos, tačiau rangovai žada darbus pabaigti anksčiau.

Šiam projektui iš biudžeto buvo skirta 140 tūkst. eurų. Kadangi nusprendėme pirkti daugiau vaikų žaidimų aikštelių iškart, sutaupėme apie 30 tūkst. eurų. Viešųjų pirkimų konkurso metu visas aikšteles nupirkome už 110 tūkst. eurų. Planuojama tęsti vaikų žaidimų aikštelių atnaujinimą ir naujų įrengimą visame Klaipėdos rajone ir kitais metais.

Ne kartą viešai kalbėjote, kad sieksite didesnio Klaipėdos rajono seniūnijų savarankiškumo. Šią savaitę su seniūnais aptarėte konkrečiai planuojamus pokyčius. Ar seniūnijos išties taps savarankiškesnės, o seniūnai įgis daugiau galimybių veikti?

Šią savaitę susirinkome su seniūnais ir Viešųjų pirkimų skyriaus specialistais aptarti, kaip organizuoti viešuosius pirkimus, kad kiekviena seniūnija galėtų būti savarankiškesnė ir operatyviau vykdytų veiklą. Nemažai apie tai buvome kalbėję ir diskutavę ir anksčiau, dabar priimami konkretūs sprendimai.

Iki šiol buvo taip, kad seniūnijoms prireikus, pavyzdžiui, benzininio dalgio, Viešųjų pirkimų skyrius surinkdavo informaciją iš visų 11 seniūnijų, ko kam reikia ir tik tada skelbdavo didelį pirkimą. Šios procedūros užtrukdavo. Dabar, pagal keičiamus seniūnijų nuostatus ir rengiamą naują tvarką, kiekvienos seniūnijos seniūnas, prireikus daikto ar paslaugos, galės pirkti savarankiškai. Seniūnus konsultuos Administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus specialistas, tačiau esmė ta, kad seniūnai galės greičiau priimti sprendimus, reaguoti į gyventojų poreikius, tvarkysis savarankiškiau. Be to, nuo liepos 1-osios įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai taip pat suteikia daugiau galimybių paprasčiau vykdyti pirkimus iki 3 tūkstančių eurų. Seniūnai galės operatyviau remontuoti techniką, įsigyti priemonių veiklai, pirkti būtinas paslaugas. Nedideli pirkimai vyksta greičiau ir paprasčiau. Aišku, seniūnijos pirks joms skirtų kasmetinių asignavimų ribose, pirkimus tikrins ir finansininkai, ir Viešųjų pirkimų skyriaus specialistai. Tikimės, kad tai palengvins darbą seniūnams, darbai bus vykdomi sparčiau. Po metų galėsime vertinti, kaip seniūnams sekasi tvarkytis pagal naują tvarką. Galėsime palyginti ir kainas, analizuoti, kuris seniūnas iniciatyvus, taupus, išmintingai veikiantis, seniūnai galės ir pasimokyti vieni iš kitų.

Minėjote, kad ne visi projektai vyksta taip sparčiai ir sklandžiai, kaip tikėtasi, gyventojai kartais pritrūksta kantrybės sulaukti pokyčių?

Neįvyko Kvietinių gatvės dalies iki parko atnaujinimo Viešųjų pirkimų konkursas, nes jame dalyvavę tiekėjai pasiūlė porą kartų didesnę kainą, nei buvome planavę skirti lėšų. Biudžete buvome numatę tam tikslui skirti apie 200 tūkst. eurų, o mažiausia kaina, kurią pasiūlė galimi rangovai – apie 400 tūkst. eurų. Konkursas bus skelbiamas iš naujo, tačiau realių darbų galime tikėtis tik kitąmet pavasarį. Konkurso būdu buvo parinktas rangovas skvero prie knygyno ir „Senukų“ sutvarkymui, tikėtasi, kad pokyčių sulauksime jau šiemet, tačiau rangovas racionaliai įrodė, kad šiemet visų darbų atlikti nespėtų, todėl nuspręsta darbus operatyviai pradėti ir atlikti kitų metų pavasarį. Sudaryta sutartis tai leidžia.

Apmaudu, kad, pavyzdžiui, bankrutuoja bendrovės „Klaipėdos vanduo“ parinktas rangovas, iš ES lėšų klojęs vandens ir nuotekų tinklus Gargždų sodų bendrijose. Rangovas nebevykdys savo įsipareigojimų, nespėjo sutvarkyti aplinkos po atliktų darbų, kai kurie vandentvarkos tinklų klojimo darbai užsitęs, aplinkos sutvarkymo teks palaukti, kol vėl įvyks naujas konkursas, bus parinktas naujas rangovas. Nors tai nėra savivaldybės atsakomybė, savivaldai rūpi, kaip vykdomi projektai skirti mūsų gyventojams, be to, gyventojai nesigilina, kas ir kaip vykdo projektus, jei yra kokių trikdžių, vis tiek atsakomybės reikalaujama iš savivaldos. Norių paprašyti šiek tiek kantrybės ir vandentvarkos plėtros atveju, ir dėl kai kurių kelių tvarkymo, kurie vykdomi mūsų savivaldybėje ne taip sparčiai, kaip gyventojai tikisi.

Šią savaitę, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukiau priekaišto, kad esą tik kalbame apie baseino statybas Gargžduose, o realūs darbai nevyksta. Galiu patikinti, kad tokiems dideliems projektams kaip daugiafunkcio sporto centro statyba, reikia daug paruošiamųjų darbų, užtrunka projektavimas, finansavimo paieškos. Kita vertus, ne visi gyventojai stokoja kantrybės. Nemažai jų supranta, kad statybos, tai jau ledkalnio viršūnė, o iki to laiko reikia atlikti begales darbų. Šiuo atveju, investuojant milžiniškas lėšas, tinka posakis – devynis kartus pamatuok ir tik dešimtą kartą pjauk.

Kita vertus, suprantu ir piliečius. Aišku, daug smagiau būtų kasdien maudytis dideliame baseine jau šiandien, nei laukti dar metus ar dvejus. Tačiau savivaldoje procesai juda lėčiau, nei namuose ar versle – sugalvojai ir padarei, jei galimybės leidžia. Čia daugiau procedūrų, niuansų, terminų ir reikalavimų, kurių privalu laikytis. Realiai vertinant, džiaugsiuosi, jei man dirbant Administracijos direktoriumi, bus įkasta kapsulė į daugiafunkcio sporto centro pamatus. Iki kitų rinkimų liko mažiau nei dveji metai, jei pavyks sklandžiai užbaigti projektavimą, rasti finansavimą, parinkti rangovą ir pradėti statybos darbus, vertinsiu, kad mano komanda padirbėjo puikiai. Pasikartosiu – statybų pradžia tik ledkalnio viršūnė, iki jų pradžios reikia daug dirbti, planuoti, vertinti, derėtis, diskutuoti, rengti dokumentus ir t.t.

Kalbant apie finansavimą šiam projektui, tebedirbame keliomis kryptimis – ieškome privataus investuotojo, renkame informaciją, kokiuose iš ES lėšų finansuojamose programose galėtume dalyvauti, tikimės pritraukti investicijų iš Valstybės investicijų programos. Rugsėjo 1-ąją rajone vėl viešėjęs Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas patikino, kad dėl daugiafunkcio sporto centro statybų Gargžduose finansavimo preliminariai jau kalbėjosi su Finansų ministru ir premjeru, pirmieji pokalbiai optimistiški, kitąmet pretenduosime į finansavimą iš šios programos.