Klaipėdos rajono gyventojai jau spėjo pajusti laukinių gyvūnų padaromą žalą. Šiemet Klaipėdos rajone buvo užfiksuoti 3 vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejai: 1 atvejis Veiviržėnų seniūnijoje ir 2 – Endriejavo seniūnijoje. Vilkai pjovė ožkas bei jautuką. Miško žvėrys ne tik pjauna naminius gyvulius, bet ir kenkia miškų savininkams, nugrauždami eglučių ir kitų medžių šakeles.

„Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2017 metų lėšos sudaro daugiau nei 303 tūkst. eurų. Beveik 53,4 tūkst. eurų yra skiriama Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Iš likusių lėšų, 249,6 tūkst. eurų, yra gerinama aplinkos kokybė ir apsauga, vykdomos atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, bešeimininkių atliekų tvarkymo priemonės, aplinkos monitoringo, prevencinės, aplinkos atkūrimo, visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais priemonės bei želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo ir inventorizavimo priemonės. Taip pat šios programos lėšomis kompensuojame vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą bei skiriame kompensacijas miškų savininkams, naudojantiems repelentus apsaugai nuo žvėrių“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Ūkinių gyvūnų savininkai, norintys gauti kompensaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo apie tai turi pranešti atitinkamai seniūnijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Seniūnijos seniūnas, gavęs prašymą apie galimai vilkų padarytą žalą, tą pačią dieną turi pranešti medžioklės plotų naudotojui ir Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai laukinių gyvūnų padarytų nuostolių įvertinimo komisijai, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Pasak Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Stulpinienės, ūkinių gyvūnų savininkai Klaipėdos rajono savivaldybei pateikia: rašytinį prašymą − ne vėliau kaip 3 darbo dienos nuo žalos pastebėjimo, prašyme turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris, banko sąskaitos numeris, informaciją apie ūkinio gyvulio draudimą, kokios prevencinės priemonės buvo taikytos; gaišenų važtaraštį; pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą iš ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos; medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą; nukentėjusių gyvūnų fotofiksaciją.

„Gyventojai ir patys turi imtis saugos priemonių. Viena populiariausių apsaugos priemonių nuo vilkų − elektrinis piemuo. Taip pat yra ir kitų saugos priemonių − teritorijos apšvietimas, įvairios garso priemonės ir kt. Kad gyvulių savininkai patirtų kuo mažiau nuostolių, rekomenduojame gyventojams apsidrausti galvijus. Taip pat Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatyta kompensuoti ir dalį išlaidų miškus turintiems gyventojams, kurie dažnai kenčia nuo to, kad miško žvėrys nugraužia eglučių ir kitų medžių šakeles. Viena iš saugos priemonių yra repelentai. Repelentai – dažniausiai iš muilo, dervos, smėlio pagaminta košė, kuri žvėrims yra nemalonaus skonio. Tepti reikia tik viršūninius stiebus. Repelentais tepama ne vieną, o kelis kartus. Nuo pirmų metų, kai tik medelis būna pasodintas, iki tol, kol jis užauga tiek, kad jo viršūnės žvėris nebepasiekia. Maždaug penkerius metus, kasmet po kartą“, – apie tai, kaip išvengti žvėrių daromos žalos, pasakojo vicemerė Rūta Cirtautaitė.

„Miškų savininkai, naudojantys repelentus apsaugai nuo žvėrių ir norintys gauti kompensaciją, turi teikti paraišką Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Miškų savininkai Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo koordinavimo komisijai pateikia: rašytinį prašymą, Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašą (kuriame žemės sklype atliekami darbai), PVM sąskaitą faktūrą, vietinio mokėjimo banko išrašą, atliktų darbų priėmimo−perdavimo aktą. Paraiškos teikiamos iki einamųjų metų lapkričio 15 d.“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ekologė Kristina Stulpinienė ().

„Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis negalime kompensuoti visos žvėrių padarytos žalos, bet tikimės, kad parama nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams bei miškų savininkams, naudojantiems repelentus, bent iš dalies kompensuos patirtus nuostolius ir paskatins saugoti nuo žvėrių gyvulius bei medelius“, – tikino vicemerė Rūta Cirtautaitė.