Rugsėjo 28 d. Tarybos posėdyje 32 darbotvarkės klausimai apsvarstyti vos per valandą. Didesnes politikų diskusijas sukėlė vos keli klausimai. Vienas jų – dėl seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybių perdavimo Klaipėdos rajono paramos šeimai centrui.

Netolygūs krūviai ir nesistemingas vadovavimas

Nuo 2007 metų įsteigtos socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis pareigybės buvo paskirstytos po vieną kiekvienai iš 11 rajono seniūnijų. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl siūloma keisti socialinių darbuotojų pavaldumą – netolygūs darbo krūviai seniūnijose. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės rizikos šeimų skaičius seniūnijose labai skiriasi, buvo bandoma koreguoti darbuotojų pareigybių skaičių – kai kuriose seniūnijose mažinant darbuotojų pareigybių iki 0,5 etatinio vieneto, kitose – didinant iki dviejų. Pavyzdžiui, Judrėnų seniūnijoje su 4-iomis socialinės rizikos šeimomis dirba 0,5 etato įdarbintas darbuotojas, o 36 socialines rizikos šeimas Priekulės seniūnijoje lanko 3 socialiniai darbuotojai.

„Tačiau šis metodas nėra veiksmingas, nes lanksčiai reaguoti į pokyčius nėra įmanoma. Nustatyta, kad vienas darbuotojas gali teikti socialinę priežiūrą ne daugiau kaip 10 šeimų, tačiau pagal dabartinį šių darbuotojų paskirstymą vienai pareigybei tenka 6–8 arba 16–20 šeimų“, – rašte aiškinamos šios srities problemos.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė informavo, kad valstybės finansavimas numatytas 17-ai pareigybių, bet šiuo metu dirba 13,5, o kitų 3,5 nėra galimybės įdarbinti nepertvarkant pavaldumo klausimo.

Ji paaiškino, kad Paramos šeimai centrui tapus socialinių darbuotojų darbdaviu, viena įstaiga spręstų krūvio paskirstymą panašiu būdu, kokiu dirbama su senais ir neįgaliais žmonėmis jų namuose. Pavyzdžiui, seniūnijoje, kurioje yra 16 socialinės rizikos šeimų, dirbtų du socialiniai darbuotojai, tačiau vienas iš jų teiktų socialinę priežiūrą ir 4-ioms gretimos seniūnijos šeimoms, darbą stengiantis efektyviai organizuoti teritoriniu principu. D. Gumuliauskienė akcentavo, kad darbuotojui, kurio darbo vieta Gargždų seniūnijoje, nebus pavedama teikti paslaugas Kretingalės seniūnijoje gyvenančioms šeimoms.

Dar viena priežastis, raginanti keisti esamą sistemą – nuoseklaus ir sistemingo metodinio vadovavimo nebuvimas. Socialiniai darbuotojai turi 11 tiesioginių vadovų. Aiškinamajame rašte teigiama, kad būtent todėl neįmanoma užtikrinti sistemingo kvalifikacijos kėlimo, organizuoti mokymų, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimų, kas yra itin aktualu šios srities darbuotojams.

„Nebūdama jų vadovė, privalau spręsti ir įvairius personalo, mokymų, kvalifikacijos kėlimo, darbo užmokesčio, priedų ir panašius klausimus, nors teoriškai šiuo aspektu turėčiau dirbti tik su savo skyriaus darbuotojais. O skyrius yra vienas iš didžiausių savivaldybėje ir funkcijoms tik augant darosi per sudėtinga aprėpti visus dalykus“, – dar vieną motyvą pateikė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Socialinės rizikos šeimų ir socialinių darbuotojų skaičius Klaipėdos r. seniūnijose. Socialinės paramos skyriaus inf.

Seniūnų pozicijos išsiskyrė

Posėdyje ne visi politikai sutiko, kad tokie pokyčiai padės išspręsti esamas problemas. Tarybos narė Aušra Norvilienė teiravosi seniūnų pozicijos šiuo klausimu.

„Seniūnas vaikščios savo administraciniame pastate, darbuotojai dirbs, bet sau pavaldžių darbuotojų seniūnas greit nebeturės, tik sekretorę. Kai reikės atsakyti už seniūnijose vykstančius negerus dalykus, į susitikimus ar televizijos laidas, aišku, vyks seniūnai“, – apie tai, kad socialinių darbuotojų pavaldumas neturėtų būti keičiamas kalbėjo A. Norvilienė.

Jos teigimu, seniūnai nesikrato atsakomybės socialinės apsaugos srityje ir šiuos klausimus rajone „gražiai sprendė.“ Politikė teigė nematanti realių pokyčių, kai pasikeis pavaldumas, o darbuotojai dirbs tuose pačiuose seniūnijų pastatuose.

Poziciją išsakiusi Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė nurodė, kad seniūnų nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos: vieni pritaria, kiti ne. Jos teigimu, Dovilų, Dauparų-Kvietinių, Priekulės, Judrėnų seniūnai prieštarauja tokiems pavaldumo pokyčiams.

„Blogai, kad atsiranda kita įstaiga. Mes, seniūnai, įtakos nebeturėsime. Vietos savivaldos įstatyme yra nurodytos seniūnijos funkcijos: ji dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą ir darbą su socialinės rizikos šeimomis, o į seniūno funkcijas tai neįeina. Kaip seniūnija galės dalyvauti, jeigu neturėsime socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis?“, – retoriškai klausė L. Tučienė, pridurdama, kad tai bus dar vienas žingsnis mažinantis seniūnijų savarankiškumą.

Ji pripažino, kad seniūnams sumažės atsakomybių, bet svarstė, kaip turės vykti darbas, kai reikės nurodinėti kitos įstaigos darbuotojui. Kretingalės seniūnijos seniūnas Žigintas Narmontas portalui mano-gargzdai.lt teigė, kad pritaria vykdomiems pokyčiams ir nori, kad darbas vyktų kaip įmanoma efektyviau.

„Jeigu yra reforma sugalvota ir išdiskutuota, nuspręsta, kad ji bus efektyvesnė, aš tikrai už. Mano darbuotojas prižiūri 16–18 šeimų – tai yra labai dideli krūviai. Jeigu vedėja sako, kad tai padės skirstyti krūvius tolygiai, tai tik į gerąją pusę“, – poziciją išreiškė Kretingalės seniūnijos seniūnas.

Jo teigimu, nėra svarbu, kiek seniūnas turi sau pavaldžių darbuotojų, svarbiausia – efektyvus darbas. Analogiškas mintis portalui mano-gargzdai.lt dėstė ir Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė.

„Bet kokius pokyčius vertinu teigiamai, svarbiausia – šeimos, kad jos būtų kuo geriau prižiūrimos. Nesvarbu visiškai, kam tas pavaldumas. Iš mūsų seniūnų pareigybių aprašų nėra išbraukta šių šeimų priežiūra. Socialiniams darbuotojams kaip padėjau, taip padėsiu, su visomis įstaigomis, policija ir kt. bendradarbiaujame ir toliau dirbsime vieningai“, – kalbėjo E. Sluckienė, pridūrusi kad pokyčiai šioje srityje tikrai yra reikalingi.

Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė teigė, kad laikas parodys, ar pasikeitęs socialinių darbuotojų pavaldumas ką nors pakeis: „Vis tiek tas darbuotojas bus šalia, mūsų seniūnijoje. Jeigu reikės mūsų pagalbos, padėsime. Tokį kelią išanalizavo ir pasirinko specialistai, gal jis ir geresnis, laikas parodys.“

Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas Gargžduose. S. Ulvikienės nuotr.

Trūko daugiau diskusijų?

Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Gumuliauskienė priminė, kad klausimas buvo diskutuojamas ne vienerius metus įvairiuose kontekstuose ir tikrai yra nevienareikšmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat rekomenduoja šį darbą sutelkti socialinių paslaugų įstaigose, tokia sistema Lietuvoje jau yra taikoma ir kitose savivaldybėse.

„Aš nesu 100 proc. įsitikinusi, kad tai bus ideali sankloda socialinio darbo srityje. Nemanau, kad sprendimas turi būti priimamas dėl to, kad seniūnas turėtų kažką sau pavaldų. Pirmiausia turėtų būti interesas – geras darbo rezultatas“, – posėdyje kalbėjo D. Gumuliauskienė, prašydama politikų, seniūnų pateikti geresnių alternatyvų, kaip galėtų būti suvienodintas socialinių darbuotojų darbo krūvis. Esą jų nei anksčiau, nei dabar nebuvo sulaukta.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas siūlė klausimą atidėti – geriau išdiskutuoti, sudėlioti pliusus ir minusus. Jis teiravosi, ar tai, kad vienose seniūnijose yra mažiau socialinės rizikos šeimų, nereiškia, jog ten dirbama geriau.

„Tragediją matau tą, kad vienas žmogus turi dirbti su 16 šeimų. Tarkime, Gargždų seniūnijoje tradiciškai būdavo 14–16 socialinės rizikos šeimų ir dirbo vienas darbuotojas, šiuo metu yra 27 šeimos. Tie skaičiai auga ar mažėja ne nuo mūsų valios, šeimos migruoja. Jeigu darbuotojas turi 9 ar 6 šeimas tai nereiškia, kad tai yra jo darbo nuopelnas“, – į klausimą atsakė Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Ji akcentavo, kad niekada nenuvertino seniūnų darbo ir nemano, kad jie šioje srityje dirbo blogai.

„Skaudu, kad  pareigybių perdavimo į socialines paslaugas teikiančią įstaigą klausimu  jaučiasi šiokia tokia spekuliacija – esu tarsi supriešinama su seniūnais. Bet juk gydytojai gydo seniūnijų žmones nebūdami pavaldūs seniūnams, mokytojai moko seniūnijų gyventojų vaikus, turėdami savo vadovus“, – portalui mano-gargzdai.lt sakė D. Gumuliauskienė.

Tarybos narys Nerijus Galvanauskas pastebėjo, kad įvykus skaudiems įvykiams kai kuriuose rajonuose, iš savo pareigų pasitraukdavo ne seniūnai, bet savivaldybių vaiko teisių apsaugos ir kiti specialistai.

„Kas yra atsakingas už socialines funkcijas visame rajone? Jeigu atsakomybė yra Socialinės paramos skyriaus vedėjos, tai leiskime dirbti. Jeigu sprendimas netinkamas, ji ir prisiims atsakomybę, o dabar suvaržome rankas“, – palaikyti pokyčius ragino N. Galvanauskas, kurio manymu, sprendimui nepasiteisinus, bus galima grįžti prie ankstesnės sistemos.

Tarybos narys Raimondas Simonavičius nuogąstavo, kad tai dar labiau sumažins seniūnijų savarankiškumą. Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas atsakydamas priminė, kad seniūnų savarankiškumas didės, nes jie taps viešųjų pirkimų organizatoriais, o pavaldžių darbuotojų skaičius jų savarankiškumo nei didina, nei mažina, seniūnijų funkcija dalyvauti užtikrinant vaiko teisių apsaugą, atstovauti seniūnijos gyventojų reikmėms išlieka.

Už sprendimo projektą balsavo 15, už klausimo atidėjimą – 8 Tarybos nariai. Taigi, nuo 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajone socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, bus pavaldūs ne seniūnijoms, o Paramos šeimai centrui.