Besilavinantys žmonės domisi žymiais žmonėmis, autoritetais. Vienas jų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), kuris ne tik Lietuvoje vertinamas kaip profesionalus muzikas, dailininkas, siekęs kelių menų harmonijos. Genialaus menininko paveikslai ir muzika įkvėpė poetus Salomėją Nėrį, Juditą Vaičiūnaitę, Sigitą Gedą, Henriką Radauską, Alfonsą Nyka-Niliūną, Kazį Bradūną sukurti čiurlioniškos tematikos eilėraščius. O literatūros istorijai svarbūs lenkiškai rašyti Čiurlionio laiškai, ypač skirti žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-1958) – rašytojai, neoromantinės krypties lietuvių literatūroje pradininkei.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje buvo parodytas profesionalaus „Kelionės teatro“ aktorės bei režisierės Dianos Anevičiūtės sukurtas duetinis spektaklis  „ILGĖJIMOS' SONATA“ pagal  M. K. Čiurlionio laiškus ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės prisiminimus.

Spektaklyje, kuriame dominavo jautrumas, ilgesys ir meilė, skambėjo M. K. Čiurlionio muzika bei buvo demonstruojamos  kūrėjo tapybos šedevrų projekcijos. M. K. Čiurlionio bei jo mylimosios Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vaidmenis atliko  profesionalūs aktoriai – Diana Anevičiūtė (Lietuvos Nacionalinis dramos teatras) bei Saulius Čėpla (Užupio dramos teatras bei Stalo teatras).

Spektaklis sudėtingas: emocionalios poetinės impresijos, dailininko ir kompozitoriaus kūrybos motyvų variacijos, komentarai reikalavo susikaupimo, atidumo, gebėjimo atpažinti to meto kultūros situaciją. Gimnazistai – puikūs žiūrovai, nes suprato, kaip vaizduotės polėkis virsta poetizuota pasaka, o  moters garbinimas – įkvėptu himnu. Nors laiškai skirti vienam artimam žmogui, bet klausantis aktorių atrodė, kad M. K. Čiurlionis prabyla ir darosi artimas daugeliui.