Šalyje vykdant globos įstaigų pertvarką, pereinama prie vaikų globos bendruomenėse ar šeimose. Klaipėdos rajone tėvų globos netekę vaikai jau gyvena bendruomenėse, o socialinės rizikos šeimų atžalos darbo dienas leidžia Lapių pagrindinės mokyklos globos grupėje. Kaip sekasi šiems vaikams, kuo jie gyvena pasakojo jų globa užsiimančios įstaigos – Lapių pagrindinės mokyklos – direktorė Vilija Lukauskienė.

Statomi du objektai

Šiuo metu Lapiuose, buvusiose mokyklos patalpose, kuriose buvo įrengta skalbykla, sporto salė, darbų kabinetai, statomi bendruomeniniai globos namai. Šios statybos kainuos 278 tūkst. eurų, projektą remia „Lions“ klubas, kuris finansiškai prisidės 180 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono savivaldybės indėlis – 98 tūkst. eurų. Atskirai bus perkami baldai, įranga, įsikūrimo sąnaudas dengs Savivaldybė. Pastato statybų pabaiga numatyta kitų metų balandžio mėnesį. Planuojama, kad šiuose namuose įsikurs globojami vaikai, šiuo metu gyvenantys „Kranto“ pagrindinės mokyklos bendrabutyje.

Kitas mokyklos planuojamas projektas – bendrabučio statybos. Projekto sąmata – 515 tūkst. eurų. Šio pastato projektas, nors ir paruoštas anksčiau, dar tebelaukia eilės, nes bendruomeninių namų statybas paspartino rėmėjai iš Vokietijos – „Lions“ klubas.

Bendrabutyje gyvens tie vaikai, kurie iš rajono į Lapius atvažiuoja darbo dienomis, o savaitgalį grįžta į namus pas tėvus. Tokių socialiai remtinų vaikų rajone šiuo metu yra 17.

„Šie vaikai yra nukreipti Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ne mes patys juos atsivežame, nusprendę, kad jie blogai gyvena. Tai neturtingų, sunkiai besiverčiančių šeimų ar vienišų mamų vaikai“, – aiškino direktorė.

Pašnekovė pasakojo, kad anksčiau bendrabutyje gyveno virš 50, o naujajame galės gyventi iki 25 vaikų: „Pagal projektą kambarys bus skirtas dviem vaikams, bet labai reikiant galės gyventi ir trys. Jie gyvens tuo pačiu principu, kaip ir globos vaikai, bet tai jau bus kaip jaunimo nakvynė. Bus virtuvėlė, dabar jos neturime, tik virdulį, dovanotą šaldytuvą, spintelę, kur susideda savo maistą.“

Direktorė atviravo, kad jei būtų skirta daugiau socialinių darbuotojų etatų, naujajame bendrabutyje galėtų gyventi apie 30 vaikų. Kol nepastatytas naujas bendrabutis, vaikai naktimis glaudžiasi prieš šimtą metų statytame name.

„Kai būna audros, patikėkite, aš nesijaudinu dėl savo namo, galvoju, kad tas nenugriūtų, senas mūrinukas, apmūrytas, bet dar kažkaip laikosi“, – pasakojo V. Lukauskienė.

Bendruomeninių globos namų statybos pradėtos vasarą. A. Rimkuvienės nuotr.

Kuria glaudų ryšį

Vilija Lukauskienė atskleidė, kad socialinė veikla Lapiuose pradėta vykdyti „netyčia“: „Pradėjau dirbti mokykloje prieš 17 metų, tada mokykloje turėjome 150 vaikų, bet bendrabutis buvo pustuštis. Kartą žmonėms sudegė namas, pasiūliau pagalbą, vėliau vėl kažkam reikėjo pagalbos, taip, netikėtai, pradėjome savo veiklą.“

Šiuo metu dirbama su tėvų globos netekusiais vaikais ir socialinių problemų turinčių šeimų vaikais. Pastarieji darbo dienomis gyvena bendrabutyje, savaitgaliais grįžta pas tėvus.

„Visi vaikai yra be 5 minučių iki globos. Dirbame su šeimomis, būna kartais, kad iš bendrabučio perkelia į globą, bet retai tai pasitaiko. Tie vaikai yra probleminiai, reikėtų sakyti „gyvenimo sužeisti“. Reikia mokėti ir prieiti prie jų, ir pasikalbėti. Suprantu, kad jų namuose yra šalta ir, kai jie atvažiuoja, mes, vykdydami socialinį emocinį projektą, pirmiausia žiūrime į vaiko fizinius poreikius – jei jis bus nepiktas, pavalgęs, tai jis ir mokysis“, – darbą su socialiai remtinais vaikais apibūdino direktorė.

Auklėtojos ir socialiniai pedagogai bendradarbiauja su seniūnijomis: jei vaikas neatvyko į mokyklą, aiškinasi, kas atsitiko. Prašymus dėl apgyvendinimo bendrabutyje kitiems metams seniūnijų atstovai, kuruojantys socialiai remtinas šeimas, rašo dar gegužės mėnesį. Direktorė atskleidė, kad laikinai į globą patekusių vaikų beveik nebūna.

„Jie pas mus užauga, o kai išeina – pasiilgsta, skambina, klausia, kada galėsime susitikti, pasikalbėti. Kai žiūri feisbuke jų įdėtas nuotraukas, man širdį pamalonina, kad tos nuotraukos ne iš dabartinio gyvenimo, jie publikuoja nuotraukas iš mūsų mokyklos gyvenimo, iš projektų“, – pasakojo direktorė.

Bendruomeninių globos namų statybos turėtų būti baigtos 2018 m. balandį. V. Kundroto nuotr.

Įtraukiami į įvairias veiklas

Bendrabutyje gyvenantiems vaikams darbo dienomis veiklų netrūksta: po pamokų visi gali lankyti būrelius, o penktadieniais – dalyvauti renginiuose. Būreliai vyksta kasdien nuo 15 iki 18 val. Direktorė pasakojo, kad pirmadieniais vaikai vyksta į būrelį Klaipėdoje, mokykla sulaukia pagalbos iš rėmėjų, kurie finansuoja vaikų pavėžėjimą. Vaikai lanko radiotechnikos, darbų būrelius. Su darbų mokytoju ruošiasi mokyklos jubiliejui, meistrauja, vykdo kitus projektus. Antradieniais sudarytos galimybės lankyti sporto, trečiadieniais – muzikos, ketvirtadieniais žygeivių ir dailės būrelius. Penktadienio renginyje, jei yra poreikis, pristatomi per savaitę padaryti darbai.

„Turime sportininkų, dailininkų, labai gražiai vedančių renginius ir dainuojančių, jie nedalyvauja matematikos olimpiadose ar fizikos konkursuose, tokių tikrai neturime, bet šiaip save, kaip asmenybę, išreikšti tikrai gali“, – džiaugėsi direktorė, atskleidusi, kad vienas bendrabutyje gyvenančių vaikų yra kandidatas mokyklos prezidento rinkimuose.

V. Lukauskienė pasakojo, kad, atsižvelgus į dažnus prašymus padaryti ekskursijas, ruošiamas prezentacinis filmukas, kad žmonės susidarytų įspūdį, kaip šie vaikai gyvena: „Nenoriu vaikų rodyti kaip beždžioniukų, visada stengiuosi, kad svečiai atvyktų, kai vaikai būna mokykloje.“

Vilija Lukauskienė. Lapių pagrindinės mokyklos nuotr.

Mokomi socialinių įgūdžių

Pasak V. Laukauskienės, globojami vaikai yra „sužeisti“, gyvenime išgyvenę baisių dalykų: „Kai paskaitai jų istorijas, sužinai, kodėl jie tokie ir juos pateisini, džiaugiesi, kad tavo gyvenime to neįvyko. Aš nežiūriu laidos „24 valandos“, panašias istorijas išgyvenu kasdien su šiais vaikais, jų tėvais. Su pastaraisiais kartais turime daugiau problemų nei su globotiniais. Skambina girti, kažką ne taip supratę, „iškolioja“.

Lapių pagrindinės mokyklos direktorė atviravo, kad socialiai remtinus vaikus, darbo dienomis gyvenančius bendrabutyje, tenka mokyti ir paprastų socialinių įgūdžių, kyla įvairių nesusipratimų, kartais net susipykstama, tada taikomos nuobaudos – prasikaltusieji neišleidžiami į lauką, jiems apribojamas laikas prie kompiuterio.

„Turime mokyti juos kaip į tualetą nueiti, nes jie nemoka naudotis popieriumi, randame išmėtytą, dedame dabar tik po vieną ruloną. Kartą teko 20 min. sėdėti prie kameros, kad išsiaiškinčiau, kas nemokėjo muilu naudotis, pritaškė, ne todėl kad gaila, bet reikia mokyti. Su socialine darbuotoja turėjome dideliems vaikinams aiškinti, kaip tualete elgtis“, – pasakojo pedagogė, atskleidusi, kad kameros viduje įrengtos siekiant išvengti patyčių, susistumdymų, padeda išsiaiškinti nesusipratimų aplinkybes.

Vaikų dirglumas, anot pašnekovės, padidėja po savaitgalio, pirmadienį į bendrabutį jie grįžta išbalansuoti: „Pagal nuotaikas žinau, kas vyko namie, ar tėvai „baliavojo“, ar viskas buvo gerai. Kartais penktadienį vaikai tiesiog nenori važiuoti namo.“

Anksčiau su vaikais buvo dirbama ir savaitgaliais, bet, pasikeitus įstatymams, to atsisakyta, taip, pasak V. Lukauskienės, dabar vaikai nepraranda ryšio su tėvais: „Vaikai grįžta pas mus išbadėję, bet turi galimybę bendrauti su tėvais, kad ir kokie jie būtų“.

Vaikai glaudžiasi 100 metų senumo bendrabutyje. V. Kundroto nuotr.

Visuomenės požiūris – neigiamas

Klaipėdos rajone gyvena 35 globojami vaikai. Dalis jų apgyvendinti butuose Gargžduose, kiti – „Kranto“ mokyklos bendrabutyje. Globotiniai gyvena Savivaldybei priklausančiuose trijuose butuose J. Janonio gatvėje, dar vienas butas, Klaipėdos g., šiems vaikams yra nuomojamas. Kiekviename bute gyvena po 6 vaikus, likusieji glaudžiasi „Kranto“ bendrabutyje, ateityje jie turėtų persikelti į patalpas Lapiuose.

Su vaikais iki 20 val. dirba socialiniai pedagogai, vėliau ateina socialiniai darbuotojai, kurie padeda paruošti namų darbus, prižiūri tvarką, lieka nakvoti.

Pedagogė atviravo, kad nors bandoma susidraugauti su šalia gyvenančiais kaimynais, visuomenės požiūris į globojamus vaikus kol kas išlieka neigiamas: „Dar neįsikraustome, jau ant mūsų puola, nors nieko nepadarėme, bet kai prašau pasakyti, kas konkrečiai yra negerai – tyli.“

Direktorė teigė sulaukianti skambučių iš kaimynų, kurie pasakoja nebūtus dalykus apie vaikus, nes nežino, kad naktimis su jais būna socialiniai darbuotojai: „Žmonės žino, kad čia gyvena globojami vaikai, mano, kad jų niekas neprižiūri, todėl skambina ir pasakoja kaip mano vaikai naktį išlupinėjo kažkokioje gatvėje plyteles, šaligatvį.“

Lapiuose situacija šiek tiek kitokia nei mieste – kaimo žmonės vaikus priima padirbėti, padėti ūkyje.

„Šiemet darbai jau kaip ir baigėsi, dar eina bulvių perrinkti, obuolių rinkti, malkų parnešti – tokie pavieniai darbai, vasarą daugiau jų būna“, – pasakojo direktorė.

Pašnekovė atviravo, kad būna ir negerų istorijų, kai vaikai apsivagia: „Mes tuoj pat padarome savo tyrimą. Kaimas irgi eina išvien, jie žino tuos vaikus. Jei vaikas iš globos ar iš bendrabučio ateina į parduotuvę su didele suma pinigų, pardavėjos man iš karto paskambina, praneša ką pirko, ir mes laukiame, kol kažkas praneš apie dingusius pinigus. Dingo – iš karto žinome, kas kaltas. Esame kaip policija. Labai džiaugiuosi savo komanda, mokytojais, socialiniais darbuotojais, mes išmokome dirbti ne vakar ar užvakar, gesiname „gaisrą“ tuoj pat.“