Aplinkos oro kokybė dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų ar židinių aplinkos ore pagausėja išmetamųjų teršalų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai pabrėžia, kad dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras, kuris kartais būna nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos.

Gyventojai vis dar nesirūpina aplinka

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų, bet ir jų kaimynų sveikatai.

Yra žmonių, rūšiuojančių atliekas ir saugančių savo bei aplinkinių sveikatą. Deja, yra žmonių, kurie atliekų nerūšiuoja ir degina viską, taip kenkdami savo, vaikų bei kaimynų sveikatai.

Išsiskiria kenksmingos medžiagos

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Deginant šias atliekas buitiniu būdu, dėl per žemos temperatūros ir nepilno degimo susidaro žmogaus sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, sunkieji metalai, dioksinai.

Gyvenamųjų namų kaminai yra neaukšti, todėl kenksmingos medžiagos neišsisklaido ir nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus, savame ir kaimyniniame kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje, o vėliau aptinkami mėsoje, piene, daržovėse, vaisiuose.

Sukelia rimtas sveikatos problemas

Su dūmais išsiskiria pavojingos žmonių sveikatai smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimą (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl ilgalaikio kietųjų dalelių poveikio gali atsirasti apatinių kvėpavimo takų ligos (astmos, bronchito, emfizemos) ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas, taip pat gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla.

Kietosios dalelės sugeria aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus bei alergines organizmo reakcijas.

Galite prisidėti kiekvienas

Kiekvienas žmogus turi suvokti, kad jis, nesilaikydamas aplinkos saugos reikalavimų, kenkia ne tik sau ar kaimynui, bet ir ateinančioms kartoms.

NVSC specialistai atkreipia gyventojų dėmesį, kad kiekvienas gali prisidėti, kad kenksmingų medžiagų į aplinką būtų išmetama mažiau:

pagal galimybes naudokite mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas, elektrą arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų;

nedeginkite krosnyje plastikinės taros, gumos, drabužių, avalynės, dažytos ar lakuotos medienos, medžio drožlių plokščių, senų baldų, cheminėmis medžiagomis užterštų audinių ar pakuočių.