Neeiliniame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje, kuriame, be Savivaldybės tarybos komiteto narių, dalyvavo Savivaldybės administracijos, policijos atstovai, mokyklų direktoriai ir darbuotojai, tėvų atstovai, aptarta situacija dėl įvykio Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, kai vaikams besimėtant sniegu mergaitei buvo sutrenktos smegenys ir ji atsidūrė ligoninėje.

Posėdyje kalbėta apie padėtį šioje ir kitose rajono mokyklose, − apie pedagogų ir tėvų atsakomybę, bendradarbiavimo trūkumus ir kaip juos taisyti.

„Negalime būti abejingi ir viską vertinti iš pozicijos, kad mokykla tik atspindi visuomenės veidą, − turime imtis konkrečių veiksmų, netgi siūlyti įstatymų pakeitimų“, − sakė komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė.

Išsakyta daug minčių, pasiūlymų ir netgi priekaištų sistemai, − visų pirma dėl to, kad dažnu atveju prasikaltę vaikai ir, deja, dažnai juos užstojantys tėvai, taip ir lieka ne tik nenubausti, bet ir nepadarę tinkamų išvadų.

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pateikė pavyzdžių iš užsienio patirties ir minėjo, kad atsakingos tarnybos turi bendradarbiauti aktyviau, reaguoti greičiau ir efektyviau, nes daug kalbama apie prevencines programas, bet vien jų per mažai, kad situacija mokyklose dėl patyčių ir kitų negerų dalykų greitai keistųsi.

„Mokytojai ir kiti darbuotojai perkrauti dokumentacijos pildymo, per mažai ryšio su ugdytiniais, taip pat ir su jų tėvais“, − sakė R. Cirtautaitė.

Apie atsakingų institucijų bendradarbiavimo svarbą kalbėjo ir vicemerė Violeta Riaukienė, minėdama pavyzdžių iš savo darbo praktikos mokykloje. Daug ką lemia, kiek jautriai pasižiūrime į šios srities negeroves nuo pat mažens – jau darželyje. Neturi būti trūkinėjimo tarp grandžių, tačiau iš tiesų ne viską lemia Savivaldybės geranoriškos pastangos. Kažkada Savivaldybės taryba bandė priimti sprendimą dėl laiko ribojimo nepilnamečiams vėlyvu paros metu, tačiau, deja, šis sprendimas taip ir nebuvo priimtas dėl nesuderinamumo su kitais teisės aktais.

Savivaldybės tarybos narė Aušra Norvilienė minėjo, kad reikia daugiau gerų pavyzdžių mokyklose, − kad atvažiuotų pozityvių žinomų žmonių, kad jie vaikams vestų paskaitas, kalbėtųsi individualiai.

Policijos komisariatuose nebėra ir nepilnamečių inspektorių, kurie dirbdavo su nedrausmingais vaikais. Žinoma, policija neatsiriboja, sprendžia klausimus kartu su vaiko teisių apsaugos darbuotojais ir mokyklomis, tačiau to per mažai. Nepilnamečių amžius, nuo kurio jie gali sulaukti realios atsakomybės – taip pat gana vėlyvas (14 metų, už sunkesnius nusikaltimus – 16).

„Iš policijos tikimasi daug, tačiau jei vaikas nelanko mokyklos, tai turi spręsti kitos tarnybos, nes tai iš esmės nėra teisės pažeidimas, − mūsų veikla yra aiškiai apibrėžta įstatymų, o pajėgos nėra didelės“, − sakė Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė komisarė Rasa Stasiulaitienė.

Galbūt būtų tikslinga prie Viešosios tvarkos skyriaus steigti bent porą etatų, − kad uniformuoti Savivaldybės darbuotojai galėtų iš dalies perimti nepilnamečių inspektorių funkcijas?

Kalbėta ir apie tai, kad mokyklose su tėvais pasirašomos sutartys, yra mokinių taisyklės, kurios skelbiamos mokyklų tinklalapiuose ir iškabintos mokyklose matomose vietose, tačiau taip pat per mažai svertų užtikrinti, kad jų būtų paisoma. Pavyzdžiui, nors taisyklėse įvardyta, kad mobiliaisiais telefonais pamokų metu naudotis negalima, mokiniai dažnai to nepaiso, o pasitaiko, kad tėvai tokį elgesį toleruoja.

Komiteto posėdyje nutarta sudaryti Savivaldybės darbo grupę, kuri ištirtų situaciją ugdymo įstaigose ir teiktų siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl atitinkamų teisės aktų pataisų – kad mokyklose būtų saugiau, daugiau drausmės ir tikros demokratijos, o mažiau – anarchijos ir nebaudžiamumo.

„Kviečiame ir visuomenę jungtis bei nebūti abejingiems, pastebėjus, kad vaikas yra skriaudžiamas, kad jam yra ugdymo įstaigų ar namų aplinkoje trukdoma turėti laimingą vaikystę ir atimamos galimybės augti visaverčiu visuomenės nariu“, − sakė komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė.