Metų pabaiga tradiciškai Gargždų krašto muziejuje suburia tautodailininkus. Gruodžio 8-ąją čia vyko ne tik jų darbų paroda, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigtos Vytauto Majoro vardo tautodailininko premijos įteikimas. Laureatu šiemet išrinktas ir 1000 eurų premija apdovanotas medžio drožėjas Petras Balsys.

Dėmesys keliems tautodailininkams

Pirmiausia vakaro dalyviams buvo pristatyta tautodailininkų paroda, kuri, anot muziejaus kuratorės Reginos Šiurytės-Šimulienės, šiemet nėra tokia, kokią būdavo įprasta matyti anksčiau. Šiųmetėje parodoje buvo siekiama išryškinti ir atkreipti dėmesį į kelių tautodailininkų darbus, pristatant juos plačiau.

Pirmojoje salėje buvo eksponuojamos Audronės ir Algimanto Macijauskų tradicinės austos juostos ir kiti tekstilės darbai, antrojoje salėje – iš Kolumbijos kilusio, šiuo metu Kretingoje gyvenančio Alekso Eugenijaus Kulviečio kryžių paroda.

A. E. Kulvietis, kuris į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2002-aisiais, atviravo, kad kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai jo aistra tapo tik senelio – tapytojo E. Ginvill-Kulviečio – dėka. Jis prisiminė, kad karo negandų į tolimąją Kolumbiją nublokštas jo senelis, į šią šalį atsivežė meilę Lietuvai ir gyvą savo tradiciją.

„Mistiniu būdu ši tradicija persidavė man. Kryžius man nėra tik religijos išraiška, jis – sinkretizmo simbolis ir Lietuvos tautinis identitetas. Darydamas kryždirbystės darbus niekada negalvoju apie liaudies meną, jo reikalavimus, parametrus. Nesvarbu kryžiaus dydis, svarbiausia – turėti savo Lietuvą – kieme prie durų, sode ant palangės“, – parodoje kalbėjo eksponuojamų darbų autorius, šiuo metu dėstantis ispanų kalbą įvairiose aukštosiose Klaipėdos mokyklose.

A. E. Kulvietis sakė, kad noras kurti kryželius kilo iš išeivijos ilgesio ir noro turėti nors minimalistinį Lietuvos peizažą. Kiekvienas iš kryžių turi savo istoriją bei ikonografinę reikšmę.

Kryžių kūrėjas, tautodailės asociacijos narys atviravo, kad ne visi kryželius gali vertinti kaip meną, nes tikroji kryždirbystė – kai gaminami dideli – 4–5 metrų aukščio kryžiai, kurie statomi lauke. Jis siūlė šią išeivijos tradiciją priimti ir tęsti kaip lietuvių.

Lietuvoje nuo pirmojo savo apsilankymo 2002-aisiais kryžius A. E. Kulvietis eksponavo 8 kartus. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija šias A. Kulviečio parodas buvo įtraukę į kryždirbystės ir jos simbolikos propagavimo programą, pradėtą vykdyti 2001 m., kai UNESCO pripažino lietuvišką kryždirbystę žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.

Premija – V. Majoro artimam bičiuliui ir mokiniui

Pristačius tautodailininkų eksponuojamus darbus, Savivaldybės atstovai įteikė premiją Vytauto Majoro mokiniui ir medžio drožybos tradicijos tęsėjui Petrui Balsiui, kurio kandidatūrą komisija patvirtino vienbalsiai.

Sveikinimo žodžius tarė vicemerės Violeta Riaukienė ir Rūta Cirtautaitė bei Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Tarybos narė Regina Kernagienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus vardu sveikino Gargždų tautodailininkų vadovė Rita Riaukė ir kt.

„Pati gražiausia dovana, kai nesipyko nė vienas gargždiškis, rajono žmonės ir politikai rajono Taryboje – kai buvo nuspręsta mieste pastatyti Jūsų skulptūrą „Gargždiškis“, visi su džiaugsmu priėmė šį sprendimą. <...> Didžiausiam nustebimui ji gyvavo, gyvuoja šitiek metų, niekada niekas nėra šios skulptūros vienaip ar kitaip palietęs“, – Petro Balsio darbu, kuris pastatytas Klaipėdos gatvės pėsčiųjų alėjoje džiaugėsi vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Visi linkėjo tautodailininkui kūrybinių idėjų, daug įgyvendintų darbų ir garsinti rajoną bei Lietuvą savo kūryba. Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė, sveikindama premijos laureatą, dėkojo už Dovilų miestelyje neatlygintinai padarytą P. Balsio darbą – V. Majoro kryžių. Ji taip pat linkėjo visiems tautodailininkams, „kad turėtų iš ko duonos nusipirkti, kad valdžia suprastų meno žmones, juos paremtų, padėtų įgyvendinti kūrinius.“

P. Balsio pasveikinti atvyko ir tautodailininko Vytauto Majoro žmona Birutė, kuri prisiminė, kad Petras – šeimos draugas nuo jaunystės, su kuriuo kalbėta ir diskutuota įvairiausiomis temomis.

 „Tu – nuostabus žmogus, vertas premijos, ačiū, kad gerbi ir myli Vytautą,“ – sveikino žinomo tautodailininko žmona, taip pat nepraleisdama progos padėkoti ir rajono valdžios atstovams, įsteigusiems šią premiją.

Premijai taip pat buvo pateikta ir tekstilininkės, tautodailininkės, meno kūrėjų asociacijos narės Valentinos Kaubrienės kandidatūra, kuriai Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis įteikė padėkos raštą.

Doviliškiai tikisi sulaukti herbo

Tautodailininkų parodoje buvo eksponuotas ir dar vienas išskirtinis darbas –  juvelyro ir kalvio Petro Normanto Dovilų metalinis herbas, pagal kurį tikimasi pastatyti realaus dydžio kūrinį.

„Pasakiau mintį, kad čia, Doviluose, yra trikampis ir kad būtų gražu, kad jame kas nors atsirastų. Šį rudenį, spalio pabaigoje, atėjo P. Normantas su brėžiniais, man beliko kreiptis į Savivaldybę. Žodinį pritarimą turime, daromas projektas vietos parinkimui, tikimės, kad Savivaldybės administracija ir Taryba atras pinigėlių, gal dar rėmėjų rasime, ir šis simbolis bus pastatytas Doviluose“, – parodoje viziją pristatė N. Ilginienė.

Vakarą paįvairino moterų ansamblio „Atminties aidai“ (vadovė Regina Česnauskienė) dainos.

 Tautodailininkų darbų paroda veiks iki 2018 metų sausio 6 d.

Petro Balsio kandidatūrą premijai rekomendavo menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė. Kaip ji teigia rekomendacijoje, P. Balsys yra vienas aktyviausiai kuriančių Klaipėdos rajono tautodailininkų. Vien per pastaruosius penkerius metus jis surengė virš dvidešimt parodų, jo darbai saugomi nacionaliniame Lietuvos dailės ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose. Nuo 1979 m. Petras Balsys – Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys, 1982 m. jam suteiktas liaudies meistro vardas, o 2005 m. – meno kūrėjo statusas.

Pasak menotyrininkės, Petro Balsio medžio skulptūrose atsiskleidžia savitas kūrėjo pasaulis, kuriame dominuoja tautos istorijos ir mitologijos temos. Petras Balsys yra tradicinis liaudies meno kūrėjas, kurie šiandien jau retai sutinkami. Savo darbuose jis kuria karžygių, dievų, įvairių mitologinių būtybių pasaulį, kuriame neperskiriamai susipynę pagoniškieji ir krikščioniškieji motyvai. Kūrėjui svarbi ir visuomeninė veikla: jis aktyviai domisi ir skleidžia žinią apie kitus Žemaitijos etnografinio regiono medžio drožėjus, siekia palaikyti skulptoriaus Vytauto Majoro atminimą Klaipėdos rajone. Premiją Petrui Balsiui rekomenduota skirti už tradicinę medžio drožybą, archajiškos pasaulėžiūros reprezentaciją, aktyvią parodinę ir visuomeninę veiklą.

Praėjusiais metais premija pirmą kartą buvo įteikta gargždiškei audėjai, sertifikuotai amatininkei Zitai Paulikienei. 2016 m. įsteigta Vytauto Majoro vardo tautodailininko premija gali būti skiriama Klaipėdos rajone gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos nariams, meno kūrėjams, priklausantiems Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijai, tradicinių amatų meistrams, kurių gaminiai yra sertifikuoti, už aktyvią kūrybinę veiklą tautodailės srityje.

Parodos atidarymo ir V. Majoro vardo tautodailės premijos įteikimo akimirkos – Simos Ulvikienės nuotraukose: