Praėjusį penktadienį mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė dalyvavo J. Lankučio viešojoje bibliotekoje vykusiame leidinio „Žemaičių kultūros savastys. T. II (1): Epochų jungtys“ pristatyme.

Renginyje taip pat dalyvavo Savivaldybės tarybos narys Egidijus Skarbalius, Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė, nemažas būrys gargždiškių, kuriems brangi Žemaitijos istorija, kultūra, žemaitiškoji tapatybė, kurios dalis jau atskleista pirmame šio leidinio tome  „Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio“. Kaip ir pirmoji knyga, ir ši išleista net su dviem kompaktinėmis plokštelėmis.

Leidinį pristatė sudarytojas ir vyr. redaktorius Vinginijus Jocys kartu su kitais rengėjais ir autoriais: Tomu Petreikiu, Juliumi Kanarsku, recenzente doc. dr. Lina Petrošiene, doc. dr. Jonu Bukančiu.

Kaip sakė V. Jocys, nebuvo dar tokio plataus ir išsamaus leidinio, kuris būtų buvęs skirtas būtent Žemaitijai, todėl subūrus puikių bičiulių būrį buvo smagu ir prasminga šio darbo imtis iš peties.

Pirmasis tomas „Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio“ skirtas Muziejų, Maironio (2012) ir Tarmių (2013) metams. Jame kompleksiškai apmąstoma paskutinių dviejų dešimtmečių Žemaitijos kultūros situacija, siekiama nustatyti esamas regioninės kultūros saviraiškos formas. Antrajame rinkinyje „Epochų jungtys“ 2013 metais išryškėjo įvertinus Žemaičių krikšto (1413), 1863 m. sukilimo, Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą (1933), Lietuvos Sąjūdžio (1988) ir kitų įvykių reikšmę. Leidinyje kalbama apie nūdienos sąlygomis Lietuvai ypač svarbius istorijos, etnomuzikologijos, kalbotyros ir kt. kultūrologijos dalykus. Straipsniuose autoriai atkakliai ieško vis naujų lietuviškojo ir žemaitiškojo atsparumo atšiauriems globalizacijos vėjams dvasinių bei istorinių versmių.

Autoriai studijomis ir smulkesnėmis reikšmingomis įžvalgomis nukreipia skaitytojo žvilgsnius į praėjusius Tarmių metus, Šiaulių–Klaipėdos geležinkelio atsiradimo istoriją, garbių žemaičių Vlado Vitkausko ir Vaidoto Digaičio prasmingas keliones. Akys užkliūva ties K. K. Šiaulyčio akvarelių vaizdais po Šiaurės Žemaitiją, klausa pagauna pridedamų garso plokštelių – Raseinių krašto dainų ir Tradicinės Žemaitijos dūdų muzikos ir giesmių – garsus.

„Tai žemaičių kultūros, folkloro, autorinės kūrybos, svarbių asmenybių pagerbimo knyga“, – sakė Tomas Petreikis, pridurdamas, kad žemaičiai nėra užsispyrę, o kantrūs, todėl noro kantriai nertis į Žemaitijos kultūros istorijos tyrimus nė kiek neblėsta, o minčių ir idėjų užteks ir dar ne vienam tomui.  

Nemažai savo ir brangaus šioje knygoje atras ir Klaipėdos rajono gyventojai, pavyzdžiui, knygoje atskleistas Vytauto Majoro likimas.

Daug šiltų žodžių knygos rengėjams išsakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, padovanojo jiems Savivaldybės leidinių: „Klaipėdos rajono kultūros paveldas“ ir fotoalbumą „Gargždai“. Žemaitiškos duonos ir kitų žemaitiškų gėrybių su geriausiais linkėjimais dovanojo ir Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė, kuri geru žodžiu prisiminė ir didžiulį redaktoriaus Virginijaus Jocio indėlį rengiant „Versmės“ leidyklos knygą „Endriejavas“ iš serijos „Lietuvos valsčiai“. Daug linkėjimų išsakė ir Endriejavo šviesuolis, literatas Antanas Žemgulis. 

Istorikė Janina Valančiūtė, sveikindama rengėjus ir autorius, sakė, kad knygos gali ir turi įkvėpti ir kitiems svarbiems kultūros ir istorijos įamžinimo darbams, – pasiūlė Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios šventoriuje atminimo lentoje iškalti knygnešių pavardes.

klaipedos-r.lt fotografijos: