Mano Gargždai



Bendruomenėms – daugiau savarankiškumo

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Priešventiniame Tarybos posėdyje netrūko diskusijų svarstant klausimą dėl naujo nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo programos tvarkos aprašo. Pagal jį sujungiamos šešios Savivaldybės programos, sprendimo teisė dėl finansuotinų prioritetų, paraiškų vertinimo ir atrankos pereis išplėstinėms seniūnaičių sueigoms, o skiriami finansai priklausys ir nuo seniūnijos gyventojų skaičiaus.

 

Daugiau gyventojų – daugiau lėšų

Dar spalio mėnesio pradžioje Administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – parengti bendruomeninės veiklos stiprinimo Savivaldybėje modelio projektą dėl palankių galimybių bendruomenėms įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus, numatant tikslines finansavimo galimybes.

Darbo grupė pasiūlė sujungti šešias Savivaldybės programas (Klaipėdos rajono tradicinių amatų puoselėjimo programa, Klaipėdos rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų, skirtų senųjų kapinių priežiūrai, finansavimas, Socialinių paslaugų plėtros projektų finansavimas, Klaipėdos rajono kultūros veiklos projektų konkursas, Kūno kultūros ir sporto projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų konkursas, Klaipėdos rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos skirstomas finansavimas), kurių bendros lėšos siekia 74 tūkst. eurų, o sprendimą dėl finansuotinų projektų atrankos perduoti išplėstinėms seniūnaičių sueigoms.

Pasiūlyta kiekvienai seniūnijai skirti bazinę sumą, kuri siektų 3000 eurų ir kintamąjį dydį – 1 Eur seniūnijos gyventojui. Paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, didžiausiai – Gargždų seniūnijai – pagal šią naują tvarką atitektų 17 866 Eur (3000+14 866 Eur), o mažiausiai Judrėnų seniūnijai – 3700 Eur (3000+700 Eur). Planuojama, kad iš viso šiai naujai programai įgyvendinti kasmet iš Savivaldybės biudžeto reikės 89 785 Eur.

Tvarkos apraše nurodyta, kad programos lėšos gali būti skiriamos veikloms, tenkinančioms viešuosius gyvenamųjų vietovių bendruomenių poreikius: socialinė veikla, vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinė ir švietėjiška veikla, sporto ir sveikatinimo veikla, bendruomeninė veikla ir kita vietos bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinanti veikla, aplinkos tvarkymas, senųjų kapinių priežiūra ir tvarkymas.

Metų pradžioje sprendimą dėl prioritetinių finansuotinų veiklų priimtų seniūnijos išplėstinė seniūnaičių sueiga.

 

Gyrė, bet siūlė mažinti bazinį dydį

Parengtas tvarkos aprašas sulaukė nemažai siūlymų iš politikų.

„Bene geriausias sprendimo projektas per visus metus. Mes depolitizuojame šių pinigų skirstymą bendruomenėms, jos pačios spręs. Sveikiname šį žingsnį“, – Tarybos posėdyje parengtą tvarką gyrė Tarybos narys Nerijus Galvanauskas.

Tiesa, jis ir kiti opozicijos atstovai siūlė mažinti bazinį dydį iki 2000 Eur.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė posėdyje aiškino, kad darbo grupė pasisako už 3000 eurų bazinį dydį, tam, kad ir mažesnės seniūnijos turėtų galimybių tinkamai organizuoti veiklas. Jos teigimu, reikia skatinti atokesnėse mažose gyvenvietėse veiklas, aktyvinti bendruomenę, kad būtų pritraukiama ir daugiau gyventojų.

N. Galvanauskas išsakė mintį, kad jeigu augtų biudžetas ir būtų didinamos programos lėšos kelis kartus, disproporcija tarp seniūnijų stipriai išaugtų.

„Čia tik startas, galbūt punktą dėl lėšų keisime apskritai – tiek bazinį, tiek kintamąjį, vyks stebėsena“, – pradėti įgyvendinti programą skatino L. Kaveckienė.

Jai antrino ir Tarybos narė Rasa Petrauskienė, pritardama 3000 eurų baziniam dydžiui: „Sveikintinas žingsnis, prie programos labai daug dirbta ir diskutuota. Yra pirmi metai, pradėkime dirbti, o kitais metais, jeigu reikės, pakoreguosime“.

Tarybos nariui Raimondui Simonavičiui užkliuvo tai, kad tvarkos apraše numatyta, kad „prieš vertindami paraiškas, išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus viešai neskelbti ir neplatinti su projektų atranka susijusios informacijos, taip pat nešališkumo deklaracijas.“

„Jokios slaptos informacijos čia nėra ir negali būti, čia yra mūsų biudžeto pinigai, manau, kad turi būti vieša ir skaidru“, – mintis dėstė politikas.

L. Kaveckienė nurodė, kad bus viešinami tik atrankos rezultatai, projektai, kuriems skirtas finansavimas.

„Neturėtų būti viešai kalbama apie projektus, kurie buvo vertinti, smulkesnes projektų dalis ir idėjas“, – poziciją išsakė Administracijos darbuotoja.

 

Baiminosi seniūnaičių susitarimų

Naujoji tvarka užkliuvo Žemaičių frakcijos atstovui Egidijui Skarbaliui, kurio nuomone, nėra teisinga, kad prioritetus nustatinės išplėstinė seniūnaičių sueiga.

„Šių metų praktika parodė, kad seniūnaičiai balsavo už renginius, kai kitose gyvenvietėse žymiai labiau reikalingos buvo lėšos infrastruktūrai <...> Kad nesigautų seniūnaičių susitarimo reikalas, kad visa seniūnija turi tik šokti arba dainuoti arba statyti. Taryba nutarė, kad yra prioritetai, taip ir palikime. Nesąmonėjanti visuomenė išmoksta įvairių triukų – susitarimo, susitars keli seniūnaičiai, susiskaičiuos balsus ir nubalsuos“, – savus argumentus žėrė politikas, pridurdamas, kad seniūnaičių kompetencija ne visada gali būti pakankama vertinti tam tikros srities projektus.

L. Kaveckienė nurodė, kad programos tikslas ir yra ugdyti pačias bendruomenes priimti sprendimus dėl jiems reikšmingų veiklų: „Tai ne komisija nuspręs, bet patys per išplėstinę seniūnaičių sueigą, kur gali balsuoti ir bendruomenių atstovai, ir seniūnaičiai. Sprendimą priims vietos žmonės.“

„Demokratija nėra tobula, bet geresnės valdymo formos kol kas nėra. Turime pasitikėti seniūnaičiais ir bendruomenėmis“, – į E. Skarbaliaus pamąstymus atsakė Tarybos narys Aivaras Vasylius.

„Man keista girdėti, kad kažkas kažkur susitars, mes kiekviename Tarybos posėdyje matome tuos susitarimus ir juos toleruojame. Jeigu seniūnaičiai veiks prieš bendruomenės interesus, jie bus pašalinti, o tai – demokratijos stiprėjimas bendruomenėse“, – pritarti parengtam tvarkos aprašui ragino Vaclovas Macijauskas.

Galiausiai politikai balsavo pagal dvi alternatyvas. 9 Tarybos nariai pasisakė už 2000 eurų bazinį dydį ir konfidencialumo įsipareigojimo išbraukimą iš tvarkos aprašo. 17 politikų balsavo pagal parengtą sprendimo projektą – nutarta, kad bazinis dydis seniūnijai sieks 3000 eurų ir konfidencialumo pasižadėjimai išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviams bus privalomi.

Visą tvarkos aprašą galite peržiūrėti ČIA.

 

Lėšų paskirstymo tvarka seniūnijoms:

Eil.

Nr.

Seniūnijos pavadinimas

Gyventojų seniūnijoje skaičius (2017 liepos 1 d. registro duomenys)

Bazinė suma seniūnijai

(+ 1 eur žmogui)

Iš viso lėšų seniūnijai

1.

Agluonėnų seniūnija

1219

3000 eur

1219 eur

4219 eur

2.

Dauparų-Kvietinių seniūnija

3764

3000 eur

3764 eur

6764 eur

3.

Dovilų seniūnija

5388

3000 eur

5388 eur

8388 eur

4.

Endriejavo seniūnija

1642

3000 eur

1642 eur

4642 eur

5.

Gargždų seniūnija

14866

3000 eur

14866 eur

17866 eur

6.

Judrėnų seniūnija

700

3000 eur

700 eur

3700 eur

7.

Kretingalės seniūnija

5296

3000 eur

5296 eur

8296 eur

8.

Priekulės seniūnija

8684

3000 eur

8684 eur

11684 eur

9.

Sendvario seniūnija

7640

3000 eur

7640 eur

10640 eur

10.

Veiviržėnų seniūnija

2977

3000 eur

2977 eur

5977 eur

11.

Vėžaičių seniūnija

4609

3000 eur

4609 eur

7609 eur

 

Iš viso:

56785

33000 eur

52189 eur

89785 eur

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 131 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,