Spustelėjus šalčiams, gyventojai intensyviau ima kūrenti krosnis. Vien šią parą Lietuvoje degė 17 gyvenamųjų namų.

„Kai šalta, krosnį kūrenu visą dieną! Net rankos prie sienelės pridėti negaliu“, – šiluma pasidžiaugia ne vienas gyventojas.

„Kol krosnyje gera trauka, tol dūmtraukio nevalau“, – tai neretai tenka išgirsti ugniagesiams, lankantiems gyventojus prevencinių akcijų metu.

„Per šalčius krosnį kūrenti reikėtų 2–3 kartus. Kas kartą kūrenimas turėtų trukti maždaug pusantros valandos“, – pataria Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis.

Pasak jo, nors, regis, ir visi žino, kad kūrenamos krosnies negalima palikti be priežiūros, deja, tiriant gaisrus, neretai paaiškėja, kad žmogus, užkūręs krosnį, buvo išskubėjęs valandai kitai į miestą. Būna ir kitokių situacijų, kai žmonės, turėdami sodybas ar butus kitose vietose, retsykiais atvažiuoja ir juose užkuria krosnį, kad būstas per daug neįšaltų, neatsirastų pelėsis. O kai nėra šeimininko, namuose ir pradeda šeimininkauti ugnis. Štai neseniai toks gaisras kilo viename iš Kuršėnų daugiabučių. Pasak G. Zonio, tik ugniagesių dėka pavyko išvengti didelio gaisro, kuris be stogo būtų palikęs kitus šio namo gyventojus.

„Neįvertinę turimo dūmtraukio savybių, kad šiltai gyventų, kartais žmonės įsigyja didelio galingumo krosnis-katilus. Tada ugnis irgi gali išeiti pasivaikščioti po namus“, – sako G. Zonis. Deja, smarkiai nukentėti galima ir bandant degiais skysčiais greičiau įkurti krosnį. Pasak pareigūno, pastaruoju metu gyventojai naudoja laužo įdegimui skirtą skystį: „Jo įpylus į pakurą, bandant įkurti, neretai įvyksta sprogimas. Būta atvejų, kai žmonės netgi smarkiai apdegė.“

Intensyviai kūrenant krosnis, gali užsidegti ir kamine susikaupę suodžiai.

„Tirdamas gaisrus, bendraudamas su gyventojais, neretai girdžiu, kad dūmtraukius jie valė kartą per metus. Daugeliui atrodo, iš kur tie suodžiai gali atsirasti, jeigu jie kūrena beržinėmis malkomis. Kad šių malkų dervuota žievė, gan greitai užneša sieneles, mažai kas žino, – pastebi G. Zonis. – Yra žmonių, kurie mano, kad dažnai dega tik girtaujančių, vargingai gyvenančiųjų namai, bet ugnis nesirenka. Gaisruose supleška ir tvarkingi, neseniai įrengti ar suremontuoti būstai. Nereta priežastis – laiku neišvalyti dūmtraukiai.“  

Jo teigimu, degios medžiagos ant kamino sienelių itin sparčiai kaupiasi ir tada, kai kūrenama drėgnomis malkomis, o po jų dar primetama durpių briketų.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos ir smalkės, nes galima jomis apsinuodyti. Todėl ugniagesiai pataria, iškūrenus krosnį, per anksti neužstumti sklendės. Ją galima užsklęsti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. O jei būstas šildomas elektriniais prietaisais, į elektros tinklą nereikėtų iškart įjungti kelių prietaisų. Juos būtina statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Negalima ant jų džiauti ir rūbų. Jeigu išeinama iš namų, elektrinius šildymo prietaisus reikia išjungti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei jų gedimų Lietuvoje jau kilo 380 gaisrų.

Per šalčius reikia baimintis ne tik gaisro. Šalčių metu neretai smarkiai sušąlama. Todėl ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti šalia gyvenančiais vienišais, garbaus amžiaus ar neįgaliais žmonėmis. O einant į lauką, apsirengti tinkama apranga. Visada verta prisiminti: kad geriau nelaimės išvengti, negu joje atsidurti.