Kovo 1-ąją dieną minima Tarptautinė civilinės saugos diena. Pasaulyje įvyksta daug nelaimių: didžiuliai gaisrai, sausros, potvyniai, cheminių medžiagų išsiliejimai, ozono sluoksnio nykimas, terorizmo grėsmė... Norint jų išvengti arba nors kiek sumažinti atsiradimo tikimybę ir padarinius, labai svarbu mokėti grėsmes atpažinti, saugotis, nepasiduoti panikai ir imtis atitinkamų veiksmų.

Sąvokos „civilinė gynyba“ ištakos siekia 1931 m., kai Paryžiuje buvo įkurta „Ženevos zonų“ – neutralių teritorijų asociacija, kuri rūpinosi prieglobsčio paieška karo veiksmuose nedalyvaujantiems civiliams gyventojams ir jų apsauga nuo pavojų, kylančių karinių konfliktų ir taikos metu. 1958 m. tarptautinė Ženevos zonų asociacija išaugo į Tarptautinę civilinės gynybos organizaciją. Jai suteikta teisė koordinuoti prevencines priemones, pasirengimą ir veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu. 1972 m. Tarptautinės civilinės gynybos organizacijos nariai patvirtino tarptautinei konvencijai prilygstantį organizacijos statutą, kuris įsigaliojo kovo 1 d. Todėl ši diena paskelbta Tarptautine civilinės gynybos diena.

Nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje buvo pradėta kurti nauja nacionalinė civilinės saugos sistema. Šiandien civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Šiandien civilinės saugos samprata akcentuoja ir pačių gyventojų aktyvų dalyvavimą civilinės saugos veikloje. Nors Lietuvoje didelių nelaimų atsitinka ganėtinai mažai, negalime teigti, kad jos niekada neįvyks. Todėl labai svarbu keisti požiūrį į tai, kas vyksta aplink mus, rūpintis savo ir kitų saugumu.

Kaip elgtis nelaimėje, kaip jai pasirengti ir kaip išlikti informuotam ekstremaliosios situacijos metu, daugiau galite sužinoti apsilankę interneto svetainėse www.vpgt.lt ir www.lt72.lt