Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais.

Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas. Nors projektuojamo statinio kategoriją pagal statybos techniniuose reglamentuose nurodytus požymius turi nustatyti statinio projekto vadovas, tačiau žinodamas šiuos požymius statytojas, dar prieš kreipdamasis į atitinkamos kvalifikacijos projektuotoją, gali pats jau būti apsisprendęs dėl maksimalių statinio parametrų.

Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes, skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius. Statinių priskyrimas ypatingųjų kategorijai retai kelia abejonių – Statybos įstatyme ir statybos techninio reglamento „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje aiškiai nurodytos jų charakteristikos.

Dažniausiai painiojamos ir tapatinamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos. O skirtumas yra reikšmingas tiek dėl SLD, tiek ir dėl STVPS – statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto ekspertizės, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros – vadovų kvalifikacijos.

Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti reglamento „Statinių klasifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse. Vadovauti nesudėtingojo statinio projektavimui, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai ir statybai turi teisę asmenys, įgiję architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą.

Statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingųjų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingojo statinio požymių, yra neypatingieji. Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiesiems statiniams. Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 2 000 kv. m ar aukštis viršija 20 m, jau vien pagal šiuos parametrus – ypatingieji statiniai.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas eiti turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę eiti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį. Šie reikalavimai galioja ne tik naujo statinio statybos ar rekonstravimo atveju, bet ir atliekant remontą, netgi tada, kai SLD neprivalomas. Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys, išskyrus paprastojo remonto atvejus.