Jei Klaipėdos rajono gyventojai taip priešinasi, kad savivaldybės pavadinimas būtų pakeistas į Gargždų rajono, valdžia pusiau juokais pusiau rimtai siūlo ją pervadinti Klaipėdos kaimiškąją savivaldybe.

Tačiau kai kuriems Klaipėdos rajono gyventojams jau nebejuokinga. Priekuliškiai vasario mėnesį parengę peticiją, kuria siekia išsaugoti Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimą, šią savaitę ragina žmones rinkti parašus ir kitose seniūnijose.

„Mums nesvarbu, kiek parašų surinksime. Tiesiog norime kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad nebūtų leista įvykdyti tokį precedentą, kai kas tik panorėjęs galėtų perskirstyti Lietuvos administracinį žemėlapį“, – užbėgti nepageidaujamiems įvykiams už akių tikisi peticijos iniciatorius priekuliškis Vidmantas Matutis.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija taip pat žada artimiausiu metu surengti visuotinę gyventojų apklausą, kurioje bus vienintelis klausimas, ar jie pritartų Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimo keitimui į Gargždų rajono savivaldybę. Tiesa, šios Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas neslepia, kad patirties rengti tokias apklausas beveik nėra, tad kol kas net nežinoma, kiek visa tai kainuos.

„Visa demokratija kainuoja“, – juokavo S. Karbauskas ir sakė nematantis nieko blogo, kad valdžios planai išjudino, pasak jo, kiek apsnūdusius rajono žmones. Esą smagu, kai rajone vyksta sujudimas ir žmonės pradeda aktyviau reikšti savo nuomonę, nors ji ir priešinga valdžios planams.

Nenauja idėja

Kai kuriuos Klaipėdos rajono gyventojus papiktino Klaipėdos rajono savivaldybės išplatintame pranešime skelbiami rajono mero Vaclovo Dačkausko teiginiai, kad tokie pokyčiai reikalingi norint, kad rajonas pagaliau „atrastų savo veidą“.

V. Dačkauskas „Vakarų ekspresui“ aiškino, kad idėja pakeisti pavadinimą nėra nauja. Esą apie tai jau kalbama nuo 2000-ųjų, o dabar ši mintis tapusi ypač aktuali, mat ateityje Vyriausybė planuoja naikinti tarybinį reliktą – žodį „rajonas“ savivaldybių pavadinimuose. Nubraukus žodį „rajonas“, liktų Klaipėda, o tai esą nelogiška, nes rajono centras iš tiesų yra Gargždai.

„Rajono centras Gargžduose yra nuo 1954-ųjų metų, tad natūralu, kad būtų Gargždų rajono savivaldybė. Tai tik techninis pakeitimas, nieko daugiau. Ribų nesiūlome keisti, tik pavadinimą“, – aiškino meras.

Jo nuomone, Gargždai turi teisę Lietuvoje būti žinomi kaip, pavyzdžiui, Neringos savivaldybė, nes esą dabar skaudu klausyti, kai Klaipėdos rajoną visi tapatina su Klaipėda.

„Dabar nuvažiavus į Vilnių visi mus tapatina su Klaipėdos miestu. Respublikoje visi žino, kas yra Skuodas ar Rietavas, o Gargždų dažnai nežino, galvoja, kad tai tik kaimelis, o ne rajono centras. Todėl ir atrodo, kad mums čia nieko nereikia - nei ligoninių, nei mokyklų, nei kitų infrastruktūros objektų. Gargždiškiai tiesiog nori turėti savo indentitetą“, – savo motyvus dėstė V. Dačkauskas.

Didžiuojasi esą iš kaimo

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas pasakojo, kad jau ruošiamasi surengti Klaipėdos rajono gyventojų apklausą. Tačiau esą nebūtinai į ją reikės atsižvelgti.

„Žiūrėsime, kokia bus gyventojų nuomonė. Pagal įstatymą pakanka, kad apklausoje dalyvautų bent 5 proc. gyventojų, kad ji būtų įvykusi. Tuomet rajono Taryba, atsižvelgusi ir į gyventojų nuomonę, priims galutinį sprendimą. Tiesa, gyventojų apklausa tėra rekomendacinio pobūdžio, galutinį sprendimą priims politikai“, – aiškino S. Karbauskas.

Jis priminė, kad Klaipėdos rajone šiuo metu gyvena per 57 tūkst. registruotų gyventojų, kurie ir turės teisę išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau niekas negali pasakyti, ar gyventojai bus aktyvūs, nes patirties rengti tokias apklausas rajone nėra daug.

„Mes tokių apklausų labai mažai vykdome, nepamenu, kada buvo paskutinį sykį. Tad tai bus naudinga ir praktiškai išbandyti organizacinius darbus“, – svarstė S. Karbauskas.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu verda nemenkos diskusijos, kuriose rajono gyventojai nesutaria, ar pavadinimo keitimas duotų daugiau naudos ar žalos. Tačiau S. Karbauskas sakė nemanantis, kad tai suskaidys bendruomenę.

„Mano nuomone, daugiau yra abejingų gyventojų, nei palaikančių vieną ar kitą pusę. Mes norėtume, kad bendruomenė būtų dar aktyvesnė. Kuo ji aktyviau pasisako bet kuriuo klausimu, tuo geriau“, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos vadovas.

Viešojoje erdvėje kai kurie rajono politikai svarsto, jog visą šitą sujudimą reikėtų įvardinti kaip paprasčiausią priešrinkiminį politinį šou. Esą kai nebesugalvoji, kaip atkreipti į save dėmesį – tiesiog pakanka padaryti kokią „baiką“ ir visi apie tave vėl kalba.

„Gerbiu ir tokią nuomonę“, – atrėžė S. Karbauskas.

Tačiau, pasak jo, juokingai skamba priešininkų argumentas, kad pakeitus pavadinimą rajonas taps dar didesne provincija.

„Man provincialumas yra tuomet, kai bijai pasakyti iš kur esi. Aš asmeniškai nebijau pasakyti, kad esu iš kaimo, ir tuo didžiuojuosi“, – sakė Lapiuose gyvenantis S. Karbauskas.

Beje, jis pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jei Klaipėdos rajono politikams dabar pritrūks argumentų pakeisti pavadinimą, ilgainiui tai vis tiek gali tekti padaryti. Mat maždaug iki 2035 metų reikės įgyvendinti tai, kas numatyta patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos „Baltojoje knygoje tvariai plėtrai“.

„Tada Vyriausybė pati priims sprendimą. Gal tada mūsų Savivaldybė vadinsis Klaipėdos kaimiškąja?“ – svarstė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Beje, paskutiniame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje irgi buvo pateikta įvairių rajono pavadinimų alternatyvų: Gargždų-Priekulės, Pajūrio-Pamario ar net Gargždų-Sendvario.

Didelė klaida

Nors kol kas aktyviausiai pavadinimo keitimui priešinasi Priekulės gyventojai, prie jų jungiasi vis daugiau ir kitų miestelių gyventojų. Tokius planus visiška nesąmone vadina ir kai kurie gargždiškiai.

„Kokia man nauda, jei aš gyvensiu Gargždų rajone? Visi dabar puikiai žino Klaipėdos rajoną. Man atrodo, nieko blogo nenutiktų, jei rajono Savivaldybę iš viso perkeltų į Klaipėdą. Koks skirtumas, pavyzdžiui, Drevernos gyventojui, kur jam važiuoti į Savivaldybę – ar į Gargždus, ar į Klaipėdą?“ – svarstė jau penkiasdešimt metų Gargžduose gyvenantis Algimantas Venckus.

Šią idėją kritikuojantys gyventojai akcentuoja, kad tai būtų didelė klaida. Anot jų, Klaipėdos pavadinimas yra žinomesnis ir geresnis reklaminis ženklas, siekiant pritraukti investicijų, nei Gargždai.

„Rajonui tai net žalinga investicijų pritraukimo požiūriu, nes Klaipėdos vardas Lietuvos nepažįstančiam investuotojui reiškia netoli esantį uostą, o Gargždai, deja, nereiškia nieko. Pasiekti Gargždų žinomumą, tolygų Klaipėdai, būtų nepakeliama finansinė našta mokesčių mokėtojams. Taip pat reikia konstatuoti faktą, kad didelė rajono gyventojų, o ypač Klaipėdos priemiesčiuose namus pasistatę naujieji rajono gyventojai, visiškai susiję su Klaipėda ir jiems Gargždai nereiškia nieko. Todėl esamo pavadinimo išlaikymas ne tik nieko nekainuoja, bet yra daug priimtinesnis sujungti skirtingus etnografinius regionus“, – savo nuomonę viešojoje erdvėje išsakė Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

„Viską sumenkintų“

Peticiją sukūręs aktyvus priekuliškis V. Matutis svarstė, kad Gargždų rajono pavadinimas maždaug pusei rajono būtų svetimas, nes tai – Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto dalis su besiskiriančia istorija ir kultūra.

„Daugelio žmonių požiūriu, Klaipėdos rajonas dabar turi tam tikrų sąsajų su Klaipėdos kraštu. Iš 10 rajone esančių seniūnijų net pusė priklausė Klaipėdos kraštui. Tad žmonėms nesuprantama, kodėl jie turėtų gyventi Gargždų rajono savivaldybėje, jei su Gargždų pavadinimu istoriškai neturėjo jokių sąsajų“, – motyvus dėstė V. Matutis.

Jis taip pat pabrėžė, kad keisti pavadinimą nebūtų logiška ir rinkodaros tikslais.

„Kas tuos Gargždus Lietuvoje žino? O Klaipėdą visi žino. Kai pasakai „Klaipėdos rajonas“, visi bent supranta, kurioje vietoje jis yra – prie Klaipėdos. Pakeitus pavadinimą, įvaizdžio prasme būtų viskas sumenkinta. Gargždų rajonas būtų lyg Pagėgių ar Rietavo lygio“, – svarstė V. Matutis.

Jo žiniomis, po peticija „Norime išsaugoti Klaipėdos rajono pavadinimą“ jau pasirašė per 250 gyventojų.

„Renkame parašus Priekulėje ir raštu, nes daugelis vyresnio amžiaus žmonių nesinaudoja internetu, bet nori pasipriešinti tokiems planams. Kviečiame ir kitų seniūnijų gyventojus tai daryti“, – ragino priekuliškis.

Skaldo bendruomenę

Žinoma rašytoja Edita Barauskienė tokius rajono valdžios užmojus vadina bandymu klastoti istoriją. Rašytoja pasakojo, kad tokiai minčiai ji priešinasi jau ne vienerius metus, nes vis atsiranda norinčiųjų panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimą.

„Aš dar prieš keletą metų Klaipėdos rajono valdžiai siunčiau raštą, prašydama negriauti istorinės atminties, nes tuomet irgi buvo bandymų pakeisti rajono Savivaldybės pavadinimą. Ar kas nors tuomet sureagavo į tą raštą? Žinoma, kad ne. Niekas paprastai nereaguoja“, – sakė rašytoja.

Ji sakė ir dabar pasirašanti po kiekvienu savo išsakytu motyvu. Tad ne veltui prieš keletą metų išsakytos E. Barauskienės mintys pastarosiomis dienomis vėl platinamos viešojoje erdvėje.

„Tai iš karto užprogramuoja Klaipėdos rajono žmonių bendruomenės skaldymą. Ar jūs būsite patenkinti, jei mes skelbsime, kad norime Priekulės rajono? Tuokart turėsite Gargždų rajoną, tačiau be Priekulės, Drevernos, Agluonėnų, Dovilų... Kam to reikia?“ – klausia rašytoja.

Jos nuomone, pavadinimo keitimas yra toks pat barbariškas kaip kapinių, istorinio paveldo griovimas ir naikinimas.

„Argi mūsų nejaudino, kai gražūs Mažosios Lietuvos kaimų vardai 1938 m. buvo galutinai nušluoti nuo žemėlapių ir pakeisti vokiškais? Ar mūsų nežeidžia, kai tų kaimų vardai buvo pakeisti rusiškais? Tačiau jie buvo užkariautojai ir elgėsi pagal kardo teisę... Nemanau, kad Gargždų miesto piliečiai norėtų elgtis kaip tie užkariautojai“, – vylėsi E. Barauskienė.

Prieš 5 metus buvo kitokia peticija

2013 m. VšĮ „Mano Gargždai“ buvo sukūrę peticiją „Gargždams – istorinį vardą“. Joje žmonių buvo prašoma pasirašyti už tai, kad Gargždų vardas būtų svarbesnis nei sovietmečio palikimas – Klaipėdos rajono pavadinimas.

„Gargždiškiams ir vietiniams politikams turime priminti, kad istoriškai šiose žemėse gyvenantys žmonės vadino save gargždiškiais ir gyveno Gargžduose bei Gargždų valsčiuje. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Gargždų dvaras minimas nuo XVI a. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu. Tik 1952 m. Gargždai tapo Klaipėdos rajono centru. Siūlome, kad Klaipėdos rajono savivaldybė su rajono centru Gargžduose būtų pervadinta Gargždų savivaldybe. Gyvename Gargžduose, mylime Gargždus, norime garsinti Gargždų vardą. Tegul politikai neprimeta mums savo valios ir noro gyventi didmiesčio šešėlyje“, – buvo rašoma prieš penkerius metus sukurtoje peticijoje. Tuomet ją parašais palaikė 226 rajono gyventojai.

Aktyvus priekuliškis Vidmantas Matutis parašė atvirą laišką rajono merui, jį perskaityti galite ČIA.