Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė nuomonių, kad Klaipėdos rajono savivaldybės pavadinimo keitimas į Gargždų savivaldybės atvers kelius į krašto žmonių bendruomenės skaldymą teritoriniu, etniniu ar kokiu nors kitu pagrindu.

Tačiau tai iš tiesų neturi realaus pagrindo, nes pakeitus pavadinimą nesikeis nei savivaldybės teritorijos ribos, nei kokia nors nauja raudona linija atsiras rajono viduje. Kartu reikia pabrėžti, kad Lietuvai ir jos savivaldai atgimus 1990 m. Klaipėdos rajono savivaldybė daug prisidėjo, kad per Klaipėdos krašto kultūros paveldo, tradicijų gaivinimą būtų prikeliama ir istorinė atmintis, stiprinamas tiek anksčiau Mažajai Lietuvai, tiek Žemaitijai priklausiusios rajono dalies identitetas. Šių tikslų siekti nesutrukdė tai, kad rajono centras buvo Gargždai, − buvęs pasienio Žemaitijos miestas, o ne Klaipėda.

Kaip jau buvo rašyta, Vyriausybė planuoja ateityje naikinti žiedines savivaldybes bei žodį „rajonas“ savivaldybių pavadinimuose, kuris laikomas sovietiniu palikimu. Nubraukus žodį „rajonas“ lieka Klaipėda, tačiau mums nėra reikalo būti tapatinamiems su Klaipėdos miesto savivaldybe. Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitos žiedinės savivaldybės, atsisakant žodžio „rajonas“, turėtų ieškoti, į kurį kitą savivaldybės teritorijoje esantį miestą galėtų išsikelti, − tuo tarpu mes turime savo rajono centrą Gargždus nuo 1952 m. Tuo mes ir skiriamės nuo kitų žiedinių savivaldybių, kurių centrai yra didžiuosiuose miestuose.

Klaipėdos rajonas, ne taip kaip kitos žiedinės savivaldybės, turi ne didžiajame mieste, bet Gargžduose, veikiantį teismą, prokuratūrą, policiją, mokesčių inspekciją bei kitas institucijas, reikalingas visavertei savivaldybei. Daugelį metų ieškome savo identiteto, kurį galėtume plėtoti pakeitę pavadinimą. Taip nustotume būti tapatinami su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Taigi ar verti Gargždai būti ne tik savivaldybės centru, bet ir „prisiimti atsakomybę“ už visos savivaldybės identitetą, parodys gyventojų apklausa. Ateinančiame tarybos posėdyje sprendimo projekte yra siūlomos dvi alternatyvos dėl pritarimo Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų apklausos būdui: pirmoji − gyventojų nuomonės pareiškimas sueigose balsuojant, o antroji − tiesioginis gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose. Taigi gyventojų nuomonė yra labai svarbi. Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į gyventojų nuomonę, priims arba nepriims sprendimo dėl rajono pavadinimo keitimo. Kartu reikia pabrėžti, kad klausimas dėl rajono pavadinimo keitimo reguliariai iškyla jau nuo 2000 metų. Manau, kad atlikta gyventojų apklausa ir parodys tikrąją gyventojų nuomonę tuo kausimu, kuri ir turės lemiamos reikšmės, priimant sprendimą Taryboje.