Sausio 20 d. įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas. Jis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo tvarką bei sąlygas.

Šio dokumento priėmimas Vyriausybėje ir įsigaliojimas yra labai svarbus, kadangi tvarkos aprašas yra vienas iš teisės aktų, įgyvendinančių naujos redakcijos Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų pataisas, įsigaliojusias šių metų sausio 1 dieną.

Pagal patvirtintą aprašą, žmonės galės paprasčiau pasikeisti žemės naudojimo paskirtį ir tam nebereikės rengti detaliųjų planų. Žemės naudojimo paskirtį nuo šiol bus galima pakeisti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tais atvejais, kai žemės sklypas atitinka visus tam tikrai paskirčiai keliamus reikalavimus, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose žemės naudojimo paskirtis bus pakeičiama administracijos direktoriaus sprendimu, pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nerengiant papildomų dokumentų.

Šie pasikeitimai gerokai palengvins žemės naudojimo paskirties pakeitimą, bet žemės sklypų savininkai turėtų prisiminti, kad žemės sklypui pakeitus žemės ūkio paskirtį į kitą, tinkamą statybai, pasikeičia ne tik žemės rinkos vertė, bet ir žemės mokesčio dydis. Sklypų savininkai, prieš keisdami žemės naudojimo paskirtį, turėtų įvertinti šį galimą žemės mokesčio padidėjimą.

„Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose numatytos plėtros teritorijos yra neadekvačiai didelės. Pavyzdžiui, ministerijos skaičiavimais, Vilniaus rajone išvysčius plėtros teritorijas būtų galima apgyvendinti keturis kartus daugiau gyventojų negu dabar šiame rajone gyvena. Palengvinta žemės paskirties pakeitimo tvarka turėtų suaktyvinti tinkamų statybai žemės sklypų pardavimo rinką ir padidinti pasiūlą“, - sako Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.