Ketvirtadienį Vilniuje „Bangos“ merginos pradeda oficialųjį moterų A lygos sezoną. Prieš sezono startą kalbėjomės su antrus metus merginas treniruojančiu David Afonso.

Pernai debiutavote moterų futbole. Kaip vertinate įgytą patirtį?

Galvoju, kad tobulėju dirbdamas su kiekviena komanda. Merginos – ne išimtis. Tai nebuvo pats lengviausias išbandymas, bet teigiamai vertinu visą tai, kas nutiko 2017 metais. Pradėjęs dirbti su merginomis, susidūriau su naujomis problemomis, kurioms spręsti teko ieškoti nestandartinių būdų. Būtent šis procesas labiausiai vertė mane tobulėti. Aišku, treniruočių procese labai svarbų vaidmenį atliko žaidėjos, su kuriomis teko dirbti, bet mūsų merginos – geros asmenybės, norinčios maksimaliai įvykdyti trenerio reikalavimus bei pasirodyti kuo geriau.

Šiais metais A lygoje rungtyniaus tik 5 komandos. Kaip manote, kas trukdo plėstis lygai? Kada kitos komandos galėtų papildyti A lygos gretas?

Turbūt kitos komandos prisibijo rungtyniauti prieš moterų A lygos vyriausias ekipas – „Gintra-Universitetas“, „Kauno Žalgiris“ ir MFA „Žalgiris“. Žinodami, kad galimybė laimėti yra menka arba jos išvis nėra, bei matydami, kad sezono eigoje kils sunkumų motyvuojant žaidėjas, komandų treneriai ir vadovai nesiryžta išbandyti jėgas aukščiausiame šalies lygyje.

Turbūt dėl ankščiau minėtų priežasčių ir praeitais metais A lygoje kai kurioms komandoms kilo rimtų problemų. Iš pradžių Vilniaus MFA „Žalgiris“ komanda neatvyko į namų rungtynes prieš „Gintrą-Universitetą“, o vėliau ambicinga Lietuvos WU-17 rinktinė pasitraukė iš čempionato, nesužaidusi visų rungtynių.

Jeigu norime plėsti A lygą, turime „prijaukinti“ dar 6–7 naujas komandas. Žinodami, kad čempionate tarp 12 besivaržančių ekipų, 4–5 bus panašaus pajėgumo, galimi kandidatai pozityviau žvelgtų į šį pasiūlymą. Dabar dauguma komandų mieliau renkasi I lygos varžybas, kur treneriai ir žaidėjos lengviau pasiekia teigiamą rezultatą. Dar vienas svarstytinas klausimas – Lygos taurės varžybos, kuriose negalėtų dalyvauti trys pajėgiausios moterų A lygos komandos.

Po debiutinio 2016 sezono 2017 metais komanda ženkliai atjaunėjo. Kokios sudėties „Banga“ rungtyniaus šiais metais?

Tuo metu, kai sutikau treniruoti moterų A lygos komandą, mano lūkesčiai buvo tikrai dideli. Pasiruošimo ir čempionato metu susidūrėme su nenumatytais sunkumais: žaidėjų traumos, asmeninis žaidėjų užimtumas (mokykla, darbas), jaunųjų žaidėjų integracija į pagrindinę sudėtį bei norimo žaidimo modelio perpratimas. Šiais metais amžiaus skirtumas tarp trijų pajėgiausių komandų ir likusių ekipų išliks panašus, tačiau dabar esame labiau patyrę bei labiau pasitikintys savo jėgomis. Tikimės, kad tai atsispindės futbolo aikštėje.

Pernai, ruošiantis A lygos startui, sužaidėte nemažai draugiškų rungtynių. Kaip vertinate šių metų pasiruošimą?

Šių metų pasiruošimo etape rinkomės salės futbolo čempionatą, o jam pasibaigus spėjome sužaisti trejas draugiškas rungtynes (du kartus su „Banga U-15“ ir kartą su Šiaulių SG-FA). Moterų futbole, skirtingai nei vyrų, nėra vienodų visoms rinktinėms skirtų tarptautinių rungtynių „langų“, todėl į skirtingo amžiaus rinktines merginos išvažiuoja skirtingomis savaitėmis.

Žinant šį faktą, mūsų pasiruošimas negalėjo būti pilnavertis, nes mūsų komandoje esančios WU-15, WU-16, WU-17, WU-19 ir Nacionalinės rinktinės merginos nuolat kviečiamos atstovauti savo šaliai. Mes tuo didžiuojamės ir visapusiškai palaikome merginas. Šių metų pasiruošimo A lygos čempionatui turėjome 12 darbo savaičių ir iš jų net šešias savaites vertėmės be į rinktines išvykusių žaidėjų. Toks dažnas žaidėjų išvykimas neigiamai veikia komandos pasirengimą, tačiau leidžia joms tobulėti rungtyniaujant tarptautiniame lygmenyje.

Šių metų gegužę Lietuvoje vyks WU17 finalinis čempionatas. Kas iš „Bangos“ merginų galėtų atstovauti rinktinei?

Esu laimingas, kad bent viena žaidėja – Laura Ubartaitė – kartu su WU-17 rinktine intensyviai ruošiasi finaliniam čempionatui. Be šios žaidėjos turime bent tris potencialias kandidates, kurios, esant reikalui, galėtų papildyti rinktinės gretas – Kamilė Pranulytė bei metais jaunesnės Vitalija Žatkina ir Monika Judeikytė. Manau, kad greitai startuosiantis A lygos čempionatas gali padėti WU-17 rinktinės trenerių štabui apsispręsti dėl galutinio žaidėjų pasirinkimo.

Su merginomis dirbsite jau antrą sezoną. Ar matote apčiuopiamą žaidėjų pažangą?

Mano nuomone, skirtumas akivaizdus. Žinome, kad turime jauną komandą, kuriai tenka žaisti prieš vyresnes ir labiau patyrusias A lygos varžoves. Rungtyniaujant tarp bendraamžių sugebame parodyti ne tik rezultatą, bet ir akiai patrauklų futbolą. Ne veltui 2017 metais tapome Lietuvos čempionėmis (2002 metais gimusios ir jaunesnės merginos).

Rungtyniaujant A lygoje sunku nustatyti kai kurių žaidėjų pažangos lygį. Bet peržiūrėjus praeitų metų pirmų ir paskutinių rungtynių vaizdo įrašus – skirtumas kaip diena ir naktis. Sunkiai dirbame individualiai, kad kiekviena mergina pagal turimas savybes aikštėje jaustųsi užtikrintai. Nekantrauju pamatyti ir įvertinti, ką mūsų žaidėjos gali nuveikti šių metų čempionate.